Nutarimai kuro upių neužtvenks

Akivaizdžiai padidėjus nelegalių naftos produktų apyvartai, Vilnius leidžia skatinančius sustiprinti kovą su pigaus kuro plitimu nutarimus, neparemtus realiais teisiniais svertais ir pinigais.

Nešasi kanistrais

Tikriausiai nerasime vairuotojo, kuris nebūtų nusipirkęs pigesnio kuro „iš šalies”. Vieniems tai buvo atsitiktinis atvejis, kiti pigiu kuru važinėja nuolat. Miestelėnai taip pat yra stebėję scenų, kai prie sustojusio ikaruso lyg tranai sulekia mikroautobusai, iš autobuso bagažinės išsitampo kanistrus ir nuvažiuoja, o po keliolikos minučių grįžta ir grąžina tuščias talpas. Garažų masyvuose yra mini degalinės, kurių savininkai už mažesnę kainą prekiauja dyzeliniu kuru, rečiau – benzinu. Žmonės suvokia, kad tas kuras vogtas arba nelegaliai atgabentas per sieną, tačiau neatsispiria pagundai sutaupyti nuo kelių iki keliolikos litų per mėnesį.

Pastaruoju metu, kai kuro kainos labai šoktelėjo ir, atrodo, nepigs, pasigirdo verslininkų balsų, kad valdžiai reikėtų imtis griežtesnių priemonių prieš nelegalius kuro gabentojus, kurie oficialiems pardavėjams gadina visą „biznį”.

Žada tikrinti

Matyt, dėl to užvakar laikinai einantis policijos generalinio komisaro pareigas Vytautas Navickas pasirašė nurodymą, kuriuo reikalaus sustiprinti kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, naudojimo ir apyvartos kontrolę.

Teritorinės policijos įstaigos, vykdydamos nurodymą, privalės organizuoti prevencines priemones, ypatingą dėmesį skiriant prižiūrimoje teritorijoje esantiems garažų masyvams, aikštelėms, kuriose sustoja vilkikų vairuotojai, geležinkelių lokomotyvų depams, degalinėms ir kitoms galimoms vietoms, kuriose gali vykti nelegali prekyba naftos produktais. Taip pat ypatingas dėmesys turi būti skiriamas šildymui, žemės ūkiui, tvenkinių ir kitų vidaus vandenų žuvininkystei skirto žymėto kuro naudojimo ir apyvartos kontrolei.

Skuba perparduoti

Klaipėdos policijos viršininko pavaduotojas Vytautas Kazlauskas „Klaipėdai” sakė, kad uostamiesčio policija iki šiol jau vykdė prevencines priemones prieš beakcizio kuro panaudojimą ne pagal paskirtį. Degalinėse žemdirbiai ir žvejai galėdavo įsigyti savo reikmėms pigesnio kuro, tačiau dažnas skubėdavo jį perparduoti ir gauti papildomų lėšų. Pasitaikydavo ir kuro vagysčių, ypač iš vilkikų. Nuolat gaunama pareiškimų apie išlaužtus nuosavų mašinų benzino bakus ir „nuleistą” kurą.

V.Kazlausko nuomone, Vilniuje priimtas nutarimas yra nukreiptas ne tiek prieš smulkiuosius perpardavinėtojus, bet prieš stambius tiekėjus. Tad pagrindinis dėmesys turėtų būti skirtas pasienio rajonams, stambioms transporto įmonėms, tokioms kaip autobusų parkai, laivynas, geležinkeliai.

Vagia iš traukinių

Transporto policijos komisariato tyrėjas Dmitrijus Belovas „Klaipėdai” pasakojo, kad mėgstamiausios dyzelinio kuro grobstytojų vietos yra seniai žinomos. Tai – geležinkelio ruožas ties Kūlupėnais, Klaipėdos traukinių depas, „Draugystės” geležinkelio stotis.

Uostamiesčio transportininkai bendradarbiauja su „Mažeikių naftos” apsauga, naktimis budi reiduose, pagauna pažeidėjų. Bėda ta, kad situacija geležinkelyje turi savo specifiką: čia prekiaujama sutaupytais degalais.

Pavyzdžiui, per kelionę iš Vilniaus į Klaipėdą patyręs mašinistas gali sutaupyti 100-150 litrų kuro. Tai pasiekiama nuokalnėje nespaudžiant akceleratoriaus pedalo, vietoj dviejų šilumvežių dirba tik vienas, žiemą nešildomas salonas ir panašiai. Atvykęs į depą mašinistas susitaria su budėtoju, kad šis parašytų mažesnį likutį. Už tai atiduodamas trečdalis uždarbio. Šis kuras dažniausiai naudojamas savo reikmėms, dalį „perleidžiant” draugams ar giminaičiams. Stambaus masto prekeiviai pelnosi iš rusiškų ir baltarusiškų traukinių.

Litas už litrą

Kaip pasakojo pareigūnas, iš Rusijos atvykstantys refrižeratoriai operuoja tonomis, o ne litrais. Refrižeratoriams šaldyti skiriamos kuro normos nenaudojamos. Be to, rusiškuose traukiniuose į apskaitą žiūrima pro pirštus, tad mašinistai net nesivargina maskuoti skaičius. Baltarusiai mašinistai kurą parduoda perpus pigiau nei lietuviai – po litą už litrą.

Su tokiais faktais policijai nėra sunku kovoti: nuolat gaunama operatyvinės informacijos, padeda ir neabejingi gyventojai, tačiau įrodyti nusikalstamą veiką yra sunku dėl netobulos teisėsaugos sistemos. Net jei pagaunami perpardavinėtojai, nukentėjusių paprastai neatsiranda. Geležinkelininkai sako, kad pagal popierius kuro trūkumo nėra, naftininkai nenori veltis į teismo procesus ir praneša, kad nuostolių nepatyrė. Kuro grobstymo faktui įrodyti reikalingos ekspertizės, kad kuras buvo paimtas būtent iš tos, o ne iš kitos vietos.

Ekspertizės kaina didelė

Klaipėdos ekspertai kuro priklausomumo ekspertizių neatlieka, mėginiai siunčiami į Vilnių. Pats paprasčiausias dviejų mėginių sulyginimas biudžetui kainuoja kelis šimtus litų. Nors teisėsaugos organams ekspertizės daromos nemokamai, už jas sumokama iš mokesčių mokėtojų kišenės. Tyrimą užsakęs tyrėjas atsakymą gauna maždaug po mėnesio, tad tokių bylų tyrimas paprastai užsitęsia.

Teikia informaciją

Policijos pareigūnai sutartinai linkčioja į pasienio tarnybą ir muitinę: esą tegul jie užtveria kelią degalų upei. O mažus upelius sugebės užtvenkti ir policija.

Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė Rasa Rentauskienė „Klaipėdai” pranešė, kad muitinė kitoms atsakingoms institucijoms, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Muitinės kriminalinei tarnybai ir pan., teikia informaciją apie dažnai valstybės sieną kertančius asmenis, kuriuos įtaria nelegalia prekyba.

Policijos departamento vadovas teigė, kad gyventojai taip pat galės pranešti apie neteisėtą prekybą naftos produktais. Nemokamo pasitikėjimo telefono numeris 8 800 60202.

Romualdas Pauliukevičius