Jo Ekscelencija nepaprastasis ir įgaliotasis Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorius Lietuvoje Styvenas Malas (Stephen Mull) mėgsta miestus prie jūros. Todėl mielai lankosi Klaipėdoje, kur, pasak jo, daugiau laisvės ir įvairovės.
Bendraudamas su žiniasklaida diplomatas tikisi sudėtingų klausimų. Jų neišvengė ir dienraščio”Klaipėda” redakcijoje.
S.Malas per dvejus metus puikiai išmoko lietuvių kalbą. Ambasadorius, lankydamasis „Klaipėdos” redakcijoje, su žurnalistais bendravo lietuviškai. Jis sakė, kad kasdien skiria po valandą kalbai mokytis. JAV ambasadorius svajoja nors savaitę pagyventi lietuvių šeimoje, kad patobulintų kalbos įgūdžius, tačiau tam nelieka laiko.
– Kodėl tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos nėra bevizio režimo? Kokios priežastys trukdo tai pasiekti?
– Amerika pasirašo bevizio režimo sutartis, jei šalys vykdo penkis įsipareigojimus. Pirmiausia valstybėje turi būti demokratija. Antra, piliečių pasai apsaugoti nuo padirbinėjimo. Kita sąlyga – labai gera šalies sienų apsauga. Be to, valstybės teisėsaugos struktūros turi bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais.
Šias keturias sąlygas jūsų šalis vykdo. Tačiau turi sumažėti nelegaliai pasiliekančių ir dirbančių JAV lietuvių skaičius.
Valstybė atitinka bevizio režimo su JAV reikalavimus, kai Amerikos imigracijos taisykles pažeidžia ne daugiau kaip du procentai atvykstančiųjų. Taip pat atmestų prašymų išduoti vizas negali būti daugiau kaip trys procentai. Kol kas JAV atsisako išduoti vizas 30 proc. besikreipiančiųjų.
Kai pažeidimų sumažės iki minimumo – bevizis režimas tikrai bus. Šiais ir kitais metais dar ne, bet netolimoje ateityje tikrai.
– Praėjusią savaitę Šakių rajone apie 50 kilometrų iki Kauno sudužo Rusijos naikintuvas „Su-27”. Jūsų manymu, ar tai nelaimė, ar kokia nors Rusijos žvalgybinė akcija?
– Manau, kad Lietuvos Vyriausybė visapusiškai ištirs incidentą ir paskelbs tinkamas išvadas.
Paskui kartu spręsime, ką daryti, nes tai ne tik Lietuvos ir Rusijos reikalas. Tai bendra NATO šalių problema.
Jei ši katastrofa – provokacija, tada NATO šalims teks aptarti situaciją su Rusija.
– Ar nemanote, kad Rusijoje ribojamos žmogaus teisės ir atsisakoma demokratinių vertybių? Ar pernelyg nuosaiki JAV pozicija neskatina Vladimiro Putino vis labiau siekti autoritarizmo?
– Rusija turi daug problemų. Tiek Lietuva, tiek kitos Vakarų šalys reiškia susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Rusijoje. Tačiau mes Amerikoje kaip ir jūs Lietuvoje turime daug bendrų interesų su Rusija.
Mums visiems reikia bendradarbiauti, kad sumažintume teroro ir organizuoto nusikalstamumo grėsmę. Reikia sukurti saugią atmosferą Europoje.
Siekdami šių tikslų, negalime pamiršti, kad privalome atkreipti dėmesį ir į žmogaus teises Rusijoje.
– Ar JAV neįtaria, kad V.Putinas apie Irano atominę programą vienaip kalba su Dž.Bušu ir visai kitaip su Irano prezidentu Mahmudu Achmadinedžadu? Ar Iranas nėra didesnė problema už Iraką?
– Aš nežinau, ką prezidentas V.Putinas kalba su iraniečiais. Žinau, kad jis pasisako prieš atominius ginklus Irane.
Būtų gerai, kad Rusija spaustų Iraną atsisakyti atominės programos.
Sunku šiandien pasirinkti, kuri problema – Irakas ir Iranas – pavojingesnė. Dabar Irake mūsų visai koalicijai: amerikiečiams su lietuviais, britais, lenkais reikia dirbti, kad sumažintume teroro grėsmę. Irake – kiekvieną dieną nauji išpuoliai.
Padėtis Irane ilgainiui irgi taps labai pavojinga. Manyčiau, dar neišnaudoti visi diplomatijos žingsniai.
– Ar susitarimas, kad Šiaurės Korėja atsisakys branduolinių ginklų programos, nėra tik laikinas gestas ir po kelių metų jis bus pažeistas? Ar JAV turi kokių nors saugiklių?
– Derybos su korėjiečiais visada yra labai sunkios. Praėjusį sekmadienį mums atrodė, kad jau viskas nuspręsta. Tačiau netrukus Šiaurės Korėja pareikalavo sugrįžti prie derybų stalo. Jie nori turėti galingą atominį reaktorių.
– Ar Jums neatrodo, kad Rusijos ir Vokietijos susitarimas tiesti dujotiekį Baltijos jūros dugnu yra politinis sprendimas, nukreiptas prieš Lietuvą ir Lenkiją?
– Tai buvo Vokietijos ir Rusijos įmonių sprendimas. O vyriausybėms reikėjo jį patvirtinti. Iniciatyva buvo iš įmonių, o ne iš vyriausybių. Tai ekonominis sprendimas. Aišku, yra tam tikra Rusijos ir Vokietijos santykių istorija, bet dabar mes gyvename kitokiame pasaulyje. Vokietija yra Lietuvos sąjungininkė.
Lietuva turi teisę nuspręsti, kaip reaguoti į tokius susitarimus.
– Juk tiesti dujotiekį jūros dugnu yra brangiau nei sausuma.
– Mano draugas Vokietijos ambasadorius Folkeris Hainsbergas sakė, kad galbūt taip tiesti dujotiekį yra brangu. Tačiau brangu jį tiesti ir sausuma, nes daug kainuotų tranzitas.
– Ką galėtų padaryti JAV, kad demokratiniai procesai Baltarusijoje vystytųsi kaip įmanoma sparčiau?
– Mūsų požiūris į Baltarusiją dvilypis. Visų pirma reikia izoliuoti prezidentą Aleksandrą Lukašenką. Mums aišku ir lietuviams taip pat, kad A.Lukašenka nėra demokratas. Jis nenori, kad Baltarusija būtų laisva, demokratiška šalis.
Kita vertus, reikia remti Baltarusijos visuomenę. Padėti jai gauti objektyvią informaciją per laisvą žiniasklaidą, organizuoti partijas.
– Baltarusijos prezidentas gavo Amerikos vizą į Jungtinių Tautų asamblėją. Ir galėjo kontaktuoti su beveik 200 šalių vadovais.
– Jis atvyko ne į JAV, o į Jungtines Tautas. Mes privalėjome išduoti vizas Jungtinių Tautų narių – valstybių vadovams. A.Lukašenka neturėjo kontaktų su JAV pareigūnais. Jis net nebuvo pakviestas į Dž.Bušo priėmimą kaip kitų šalių vadovai.
– Praūžus uraganui „Katrina” JAV administraciją užgriuvo kritikos lavina. Prezidentas Džordžas Bušas buvo kaltinamas, kad laiku nepasirūpino nelaimę patyrusiais žmonėmis Naujajame Orleane. Ar iš tikrųjų JAV nebuvo pasirengusi tokiai stichijai?
– Uragano mastas nustebino visus. Dž.Bušas pripažino, kad vyriausybės reakcijos neužteko. Tačiau negalima sakyti, kad pats Amerikos prezidentas buvo abejingas nelaimei. Jis jau keturis kartus lankėsi Naujajame Orleane.
Federalinė vyriausybė bus atsakinga už Naujojo Orleano atstatymą. Tam skiriami milžiniški pinigai.
Sukurta daug valstybinių komisijų, kurios tiria, kokios struktūros nelaimės metu veikė blogai.
– Ar „Katrina” nėra gamtos kerštas Amerikai už tai, kad ši neratifikuoja Kioto protokolo, kuriame šalys įsipareigojo konkrečiomis priemonėmis prisidėti stabdant klimato kaitą ir švelninant skaudžius jos padarinius?
– Amerikos mokslininkai nemano, kad uraganų galingumas priklauso nuo šiltnamio efekto. Galingi uraganai užgriūva per tam tikrą laiko tarpą. Pavyzdžiui, prieš 40 metų jie nebuvo tokie stiprūs kaip prieš 80 metų.
Be to, Amerikos mokslininkai nesutinka, kad priemonės, numatytos Kioto protokole, yra geriausios klimato kaitai kontroliuoti. Mūsų mokslininkai išleidžia labai daug lėšų tirti šiltnamio efekto priežastis.
Be to, Kioto protokolo JAV neratifikavo, nes tai apribotų šalies pramonės plėtrą.
– Kaip Jūs vertinate Klaipėdos miestą? Ką gero ir taisytino čia Jūs pastebite? Ar skaitote lietuvišką spaudą?
– Klaipėda man patinka, nes tai miestas prie jūros. Aš čia jaučiuosi patogiai kaip namuose. Man atrodo, kad miestai prie jūros turi visiškai kitą atmosferą. Čia daugiau įvairovės ir laisvės.
Klaipėdoje daugėja statybų, palyginti kai buvau čia prieš pusmetį. Statybos – didelis pliusas, tačiau ir minusas, nes sunku važiuoti per miestą. Bet ateityje čia viskas bus labai gerai. Tai ženklas, kad Lietuvos ekonominis augimas yra fantastiškas. Gerai, kad dalis investicijų pakliūva į uostamiestį.
Lietuvos žiniasklaida labai aktyvi. Spauda svarbi Lietuvos demokratijai, geras žinių šaltinis Vyriausybei sužinoti šalies problemas.
Žiniasklaidos lygį parodo ir užduodami klausimai. Aš, bendraudamas su spauda, paprastai tikiuosi sudėtingų klausimų. Tačiau jūsų klausimai buvo daug sunkesni nei aš tikėjausi.
– Ką veikiate laisvalaikiu?
– Gyvenu netoliese Vingio parko. Mėgstu rytais bėgioti po parką arba važinėti dviračiu. Taip pat patinka dirbti kompiuteriu.
– Įsibėgėjo Europos krepšinio čempionatas. Kaip seksis lietuviams?
– Daug šansų, kad Lietuvos rinktinė laimės.
Aš kartą susilažinau su Prezidentu Valdu Adamkumi dėl Lietuvos ir JAV rinktinių susitikimo rezultato ir pralaimėjau dėžę kalifornietiško vyno. Tačiau V.Adamkus vis tiek man atsiuntė tai, iš ko lažinosi, – dėžę „Švyturio” alaus. Lietuvoje geros tradicijos. Nors tu pralaimėjai, bet vis tiek laimėjai.
– Dėkojame Jums už pokalbį.
Vigantas Danilavičius