Laisvosios rinkos rykštė

Ant naftininkų dabar šunis karia visi, pradedant senutėlių „Audi” vairuotojais ir baigiant verslo magnatais, prakalbusiais apie degalų kainų šuolio ir ūkio nuosmukio sąsajas.

Antradienį Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) elitas emocingai svarstė galimybes užkirsti tam šuoliui kelią ir pažadėjo pateikti Vyriausybei šūsnį savų rekomendacijų. Tačiau atrodo, kad nė į vieną pasiūlymą nebus atsižvelgta.

Kainų spąstai

Analizuodami permainas degalų rinkoje, LPK ekspertai nurodė, kad lyginant 2004-ųjų ir 2005-ųjų rugsėjo pradžioje fiksuotas populiariausio 95 markės benzino ir dyzelino kainas Lietuva užima 5-7 vietą tarp 22 Europos šalių pagal jų augimą. Mūsų šalyje benzinas pabrango 32,3 proc., o dyzelinas – 32,5 proc. Sąlyginai skausmingesni šie procesai buvo tik Latvijoje, Estijoje, Norvegijoje, Liuksemburge, Belgijoje ir Airijoje (pastarosiose šalyse gyventojų išlaidos degalams sudaro žymiai mažesnę namų ūkių pajamų dalį). Pramonininkai piktinosi, kad naudodamiesi susiklosčiusiomis aplinkybėmis naftininkai ženkliai padidino savo pajamas, į kampą speisdami tiek gyventojus, tiek verslą.

„Viso transporto sektoriaus paslaugos bei krovinių gabenimo savikaina smarkiai išaugs, įkainiai didės, gamybos galutinio produkto kainos pakils, vartotojo našta dar labiau pasunkės. Jei darbo užmokesčio kilimas gyventojams nebus adekvatus kainų kilimui – socialinėje erdvėje neišvengiamai atsiras nepageidaujama įtampa”, – prognozavo LPK vadovai.

Posėdyje kalbėję skirtingų ūkio sektorių atstovai pripažino, kad degalų kainų poveikis ne visiems vienodas. Tarkim, „Marijampolės pieno konservų” generalinis direktorius Vydas Damalakas patikino, kad nors pieno surinkimo kaštai padidėjo 20 proc., išaugusios išlaidos sudaro apie 2 proc. galutinės pieno produktų kainos.

„Negalime svarstyti pieno supirkimo kainų didinimo. Jis tikrai ne brangiausias Europoje, tačiau jam nėra galimybių brangti”, – samprotavo V.Damalakas.

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Adakro Šeštakausko teigimu, 30 proc. pabrangus kurui atskirų objektų statyba turėtų brangti nuo 7 iki 15 proc. Šis kainų prieaugis neišvengiamai bus perkeliamas ant užsakovų pečių.

„Tarkim, cemento ir plytų gamyboje energijos kaštai sudaro iki 50 proc., todėl, kuro kainai šoktelėjus 30 proc., šios medžiagos pabrangsta apie 15 proc. Nesustabdžius šių procesų, tarkim, leidžiant importuoti pigesnius degalus iš Rusijos ir Baltarusijos, investuotojai patirs didelį smūgį”, – dėstė A.Šeštakauskas.

Ypač niūriom spalvom padėtį piešė kelių statytojai. Asociacijos „Lietuvos keliai” prezidentas Rimvydas Gradauskas atkreipė dėmesį, kad šiame sektoriuje dirbama pagal ilgalaikius kontraktus, todėl dabar kelininkams reikia vykdyti įsipareigojimus, prisiimtus prieš trejetą metų.

„Mūsų sąnaudos tiesiogiai priklauso nuo degalų kainų, todėl degalams pabrangus trečdaliu tiek pat didėjo išlaidos, tačiau jų perkelti užsakovams negalime. Situacija yra tiesiog tragiška. Antai vien bitumas – svarbiausia kelių statybos rišamoji medžiaga, per metus pabrango nuo 470 litų už toną iki 750 Lt. Ypač apmaudu, kad viena ūkio šaka gauna viršpelnius, o kita, betarpiškai nuo šios priklausanti, grimzta į nuotolius. Tai nenormalu, socialiai, ir ekonomiškai neteisinga”, – tikino R.Gradauskas.

Peilis tranzitui

Pasak krovos kompanijos „Bega” generalinio direktoriaus ir Lietuvos krovos įmonių asociacijos prezidento Aloyzo Kuzmarskio, nuo spalio 15-osios „Lietuvos geležinkeliai” krovinių gabenimo tarifus didina 8 proc., nes, šios bendrovės skaičiavimais, kitąmet geležinkeliečių išlaidos dyzelinui išaugs mažiausiai 40 mln. litų.

„Visa tai reiškia, kad kiekviena nuo Baltarusijos sienos iki Klaipėdos uosto pervežamo krovinio tona pabrangs 0,38-0,5 euro, o tai neišvengiamai mažins krovinių į Klaipėdos uostą srautą. Tai vyksta metų viduryje ir neabejotinai suduos smūgį pagrindinei Lietuvos, kaip tranzito valstybės, ekonomikos šakai”, – tikino A.Kuzmarskis.

Šias žinias patvirtino ir pats „Lietuvos geležinkelių” generalinis direktorius Jonas Biržiškis. Jo teigimu, gabenant krovinius Klaipėdos kryptimi vien pernai bendrovė patyrė 11 mln. litų nuostolių, todėl dėl naftos pabrangimo ir didėjančios infliacijos tarifą didiname visomis kryptimis ir visiems. Pasak J.Biržiškio, norint padengti visas išlaidas, krovinių pervežimo tarifą reikėtų kelti net 15 proc.

Beje, analogiškai elgiasi ir kitų kaimyninių šalių transportininkai – Latvijos geležinkeliai tarifą padidino 20 proc., Baltarusijos – 12 proc.

Nulinė iniciatyva

Verslininkai pripažino, kad su panašiomis problemomis susiduria ir jų konkurentai užsienio šalyse, tačiau, skirtingai nei Lietuvoje, ten valdžios institucijos bent jau energingai ieško būdų, kaip amortizuoti degalų kainų augimą.

„Prancūzijos vyriausybė jų šalyje degalus įsigijusiems vežėjams, netgi gabenantiems krovinius tranzitu, kaip laikiną priemonę grąžina iki 50 proc. sumokėto akcizo. Panašias taisykles jau taiko ir Belgija. „Linava” jau pradėjo organizuoti akcizo atgavimą už Belgijoje pirktą benziną”, – informavo vežėjų automobiliais „Linavos” prezidentas Algimantas Kondrusevičius, paraginęs panašią praktiką taikyti ir Lietuvoje.

Šią idėją parėmė ir A.Kuzmarskis, pasiūlęs Vyriausybei iki Naujųjų metų įšaldyti kuro kainas bei grąžinti 50 proc. akcizo toms pramonės įmonėms, kurios ypač jautrios ir sunaudoja daug degalų bei naftos produktų.

Verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas pareiškė esąs įsitikinęs, kad degalų kainų augimas neišvengiamai sukels prekių ir paslaugų kainų augimą. Jo teigimu, tai ženkliai padidins infliaciją ir komplikuos Lietuvos ketinimus įstoti į euro zoną, tai taps dar vienu smūgiu šalies ekonomikai.

Tuo tarpu LPK posėdyje dalyvavęs Finansų ministerijos viceministras Jaunius Simonavičius pareiškė, kad degalų kainų augimas infliacijai neturės lemiamos įtakos.

„Šis ryšys nėra tiesioginis ir atskirose šalyse pasireiškia skirtingai. Tarkim, Švedijoje kuro kainos taip pat pakilo maždaug 24 proc., tačiau infliacija čia ūgtelėjo tik apie 0,5 proc.”, – nurodė J.Simonavičius.

Viceministras taip pat paskubėjo patikinti, kad Lietuvoje nėra galimybių realizuoti verslininkų pasiūlymus mažinti akcizą, nes jis ir šiaip yra vienas mažiausių tarp ES šalių. Tikėtis, kad mūsų valstybei bus daromos kokios nors išimtys, J.Simonavičiaus manymu, visiškai nerealu. Valdininko manymu, vienintelė išeitis yra platesnis mažiau energijos eikvojančių technologijų diegimas ir taupymas.

LPK prezidentas Bronislovas Lubys, reaguodamas į šiuos samprotavimus, paragino Vyriausybę liautis filosofuoti, esą degalai brangsta visame pasaulyje ir nieko negali padaryti, bet reikia pabandyti konkrečiai išspręsti šią problemą.

„Reikėtų bent jau pamėginti suvaldyti „Mažeikių naftą”. Privatus monopolininkas visada yra bjauresnis už valstybinį monopolininką. Nesiūlome griebtis kokių nors represijų ar draudimų, tačiau reikia skatinti degalų importą, peržiūrėti reikalavimus kokybei, akcijų ir mokesčių dydžius. Tegu tai bus tik laikinos priemonės, galiosiančios pusmetį, tačiau visa tai neabejotinai priverstų adekvačiai reaguoti ir „Mažeikių naftą”, kuri neabejotinai turi didžiulių rezervų kainų mažinimui”, – sakė B.Lubys, pažadėjęs artimiausiu metu oficialius pramonininkų pasiūlymus pateikti raštu.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai taip pat pareiškė apgailestavimą, jog šalies valdžia vengia bet kokios iniciatyvos kalbėtis su ES institucijomis ir kitomis valstybėmis narėmis dėl akcizų peržiūrėjimo.

Institutas išplatino pareiškimą, kuriame sakoma, kad akcizų minimalios ribos peržiūrėjimo iniciatyva yra pagrįsta, nes ir dabar akcizų tarifai valstybėse narėse skiriasi. Esama daug išimčių, kada akcizas atskiriems energetikos ištekliams netaikomas ar taikomas iš dalies.

Galimybę akcizus mažinti svarsto Slovakija, Vengrija ir Lenkija.

„Siekti akcizų sumažinimo būtina, nes jų dydžiai buvo nustatyti neįvertinus naujai stojančių šalių gyvenimo lygio: dabar nustatytas minimalus dydis tų valstybių, kurių BVP yra beveik dukart didesnis už Lietuvos. Tai reiškia, kad vidutinį atlyginimą gaunantis senosios ES valstybės narės gyventojas gali įsigyti daugiau degalų ir kitų akcizinių prekių nei naujųjų šalių gyventojas”, – tvirtina LLRI ekspertai.

Laisvės dilema

Į padėties naftos sektoriuje subtilumą dėmesį atkreipė LPK posėdyje dalyvavęs Konkurencijos tarybos Pramonės skyriaus vedėjas Arvydas Mačiokas.

„Mažeikių nafta” yra pelno siekianti bendrovė. Jei jai bandytume nustatyti pelno normą, viena vertus, iškiltų klausimas, kaip nustatyti, kokia ji turėtų būti, antra vertus, susidurtume su Europos Sąjungos pasipriešinimu, nes deklaruojame, kad pas mus degalų rinka yra laisva”, – svarstė A.Mačiokas.

Jo manymu, vienas degalų kainų mažinimo variantų – suspenduoti degalų standarto laikymąsi, nes Rusijos benzinas ES standartą atitiks tik kitų metų vasarą. Kitas variantas – didinti degalų kiekį, kurį importuojant bendrovėms nereikia kaupti rezervo.

„Konkurencinę aplinką pagerintų leidimas įvežti degalus smulkiems importuotojams. Tam reikėtų atšaukti pernai birželį priimtą Vyriausybės nutarimą, kuriuo reikalaujama kaupti degalų atsargas, jei vežama daugiau kaip 200 tonų degalų”, – dėstė A.Mačiokas.

Naftininkų receptai

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas LPK posėdyje taip pat įsijungė į diskusijas apie išaugusias degalų kainas, su tuo susijusias problemas bei priemones, galinčias nors iš dalies amortizuoti kainos augimą.

„Asociacija nesutinka su vertinimais, kad nėra jokių priemonių išaugusių degalų kainų sukeliančioms pasekmėms amortizuoti ir stebisi, kad valstybinės institucijos faktiškai rimčiau ir nesvarstė tokių galimų priemonių. Pažymėtina, kad kitos ES šalys ėmėsi konkrečių priemonių, reaguodamos į šias problemas, arba rimtai įvertino tokias galimybes”, – tikino M.Palijanskas.

Be jau minėto siūlymo kompensuoti dalį akcizo, jis paragino rimčiau pasižiūrėti į degalų, kuriuos sunkvežimių bakuose įveža vairuotojai iš Rusijos ir Baltarusijos, problemą.

„Ten benzinas ir dyzelinas kainuoja žymiai pigiau nei Lietuvoje (A95 markės benzinas kainuoja apie 1,6-1,7 lito už litrą, o dyzelinas – 1,45-1,55 lito už litrą). Mūsų žiniomis, per mėnesį iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą įvažiuoja apie 22-25 tūkst. vien krovininių automobilių, kurių bakų talpa siekia tūkstantį ir daugiau litrų. Preliminariais apskaičiavimais, į Lietuvą įvežama apie 170-180 tūkst. tonų neapmokestinamų degalų, tai sudaro apie 50 proc. viso per degalines realizuojamo degalų kiekio. Dėl to akivaizdžiai nukenčia pati valstybė – mūsų skaičiavimais, per metus taip prarandama apie 250-350 mln. litų pajamų iš akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio”, – dėstė M.Palijanskas.

Jo manymu, šie pinigai galėtų būti panaudoti kompensuojant akcizą vežėjams ir tokiu būdu užkertant kelią neigiamoms pasekmėms dėl transporto paslaugų brangimo. Asociacijos vadovas siūlė Vyriausybei imtis priemonių ir nustatyti ribą, kad sunkvežimiai į jos teritoriją galėtų įvažiuoti tik su ne didesniu kaip 200 litrų degalų kiekiu – tokią galimybę numato ir ES teisės aktai.

M.Palijanskas taip pat piktinosi kartkartėm pasigirstančiais pareiškimais, esą akcizo degalams sumažinimo galimybių neverta svarstyti, nes atsiradęs skirtumas vis tiek „nusės” degalinių valdytojų kišenėse.

„Tokiomis replikomis buvo svaidomasi net ir tuo metu, kai dėl aršaus „kainų karo” mažmenoje kaina buvo net mažesnė nei didmenoje, mažesnė nei kaimyninėse šalyse, taip pat ir Latvijoje, kur paprastai degalų kaina būna truputį mažesnė nei Lietuvoje. Tačiau visi puikiai žino, kad mažmeninėje degalų rinkoje veikia keli šimtai įmonių, valdomų tiek vietinio kapitalo, tiek garsių tarptautinių firmų, todėl kažkokios užuominos ar prielaidos apie kažkokius susitarimus mažmenoje dėl kainų yra visiškai nerealios ir nekorektiškos šių įmonių atžvilgiu. Šios įmonės ne kartą buvo tikrinamos Konkurencijos tarybos pareigūnų, atliekant jų buveinėse kratas, dokumentų poėmius, tačiau jokių faktų apie kažkokius susitarimus nebuvo nustatyta”, – sakė Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas.

M.Palijanskas tikino nesuprantąs, kodėl Lietuva, kaip viena iš ES narių, negali pateikti pasiūlymo dėl mokesčių degalams politikos apsvarstymo, pavyzdžiui, dėl pridėtinės vertės mokesčio skaičiavimo tik nuo degalų kainos be akcizo. Vien tai degalus atpigintų apie 0,2 Lt už litrą.

Valdžia nusprendė laukti

Tačiau dar neatvėsus diskusijoms LPK posėdyje Seimas atmetė 9 parlamentarų darbo grupės parengtą raginimą Vyriausybei sumažinti degalų akcizus. Už atitinkamą Liberalų ir centro sąjungos rezoliuciją balsavo 23 parlamentarai, beveik vien iš opozicinių Tėvynės sąjungos bei Liberalų ir centro frakcijų. Prieš balsavo 28 Seimo nariai, susilaikė – 24.

Rezoliucijos projekte Vyriausybei buvo siūloma nedelsiant kreiptis į Europos Sąjungos institucijas ir siekti galimybės sumažinti akcizo už naftos produktus mažiausią tarifą. Kitas siūlymas – numatyti kompensacijas žemdirbiams už brangstantį dyzeliną.

Trečias opozicijos siūlymas – bent iki 50 tūkst. tonų padidinti parduodamų naftos produktų ribą, kurią viršijus reikalaujama kaupti privalomas naftos produktų atsargas, o patį privalomą naftos produktų atsargų kiekį sumažinti. Tokiu būdu sumažėtų šiame sektoriuje dirbančių įmonių kaštai ir atsirastų prielaidos degalų kainoms pigti.

Ūkio ministras Kęstutis Daukšys, kalbėdamas Seime, sutiko, kad Vyriausybė turėtų imtis priemonių degalams Lietuvoje piginti, jei kainos augs dar labiau, tačiau čia pat pripažino, jog optimalaus būdo tai daryti nėra. Jis išskyrė tris kuro kainų mažinimo galimybes ir čia pat jas sukritikavo. Anot K.Daukšio, Vyriausybė gali su ES institucijų leidimu sumažinti akcizus degalams, mažinti privalomuosius rezervus arba nustatyti privalomą maksimalų pelningumą degalų prekeiviams didmenomis bei mažmenomis.

„Sumažinus akcizą ir degalų kainas, atitinkamai sumažėtų pajamos į biudžetą, kurios yra skiriamos mažas pajamas turintiesiems. Vadinasi, sumažėtų pajamos ir tų žmonių, kurie nevažinėja automobiliais. Reikėtų gerokai tai pasvarstyti prieš ryžtantis keisti akcizus, tai neteisinga socialiai”, – sakė K.Daukšys.

Ministro manymu, derėtis dėl kuro atsargų limitų mažinimo esą išvis neapsimoka, nes, Ūkio ministerijos skaičiavimais, tai litrą benzino atpigintų daugiausia 1,5 cento. Taip pat neteisinga būtų mėginti užnerti apynasrį „Mažeikių naftai”, nustatant privalomą bendrą pelno maržą, degalų importuotojams ir jų mažmenininkams.

Renaldas Gabartas