Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patarėjas Eduardas Vaitkus, praėjus beveik keturiems mėnesiams po gautos nuobaudos už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus, nusprendė apskųsti jį „nuskriaudusį” policijos pareigūną pastarojo vadovui už neva pažeistas jo teises.
Jaučiasi neteisingai suprastas
Praėjusią savaitę ministro patarėjas įteikė Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinės vadui Tauriui Stauskiui savo pareiškimą, kuriame prašoma ištirti bei įvertinti vyresniojo patrulio Jaunučio Makausko veiksmus, atliktus šių metų gegužės 19-ąją. E.Vaitkus aiškina buvęs nubaustas 50 litų bauda už tai, kad vairavo transporto priemonę neprisisegęs saugos diržų, tačiau tokių kaltinimų kategoriškai kratosi.
Nukentėjusiuoju save laikantis vyriškis dievagojasi, KET tikrai nepažeidęs, ir mano, jog jį nubaudęs pareigūnas galėjo „neteisingai įvertinti situaciją bei traktuoti pažeidimą”. Be to, pareiškime užsiminta, kad sustabdytam pažeidėjui buvo pasiūlyta susimokėti 20 litų baudą vietoje, tačiau, jam nesutikus, pareigūnas surašė administracinių teisės pažeidimų protokolą ir paskyrė pusšimčio litų baudą.
Iškart – į Kelių policiją
Keista, kad sveikatos ministro patarėjo pareigas einantis vyriškis savo rašte kelis kartus paminėjo šiuo metu Lietuvoje nebeegzistuojančią Kelių policiją (dabar – Eismo priežiūros tarnyba) ir prisipažino, kad nepraleidęs reikiamo dešimties dienų termino kreipėsi būtent į kelių policijos komisarą, prašydamas panaikinti patrulio nutarimą. Pareiškime nenurodytas nei komisaro vardas, nei pavardė. Beje, gautą baudą šiuo atveju reikėjo apskųsti ne komisarui, bet Kauno apygardos administraciniam teismui, nes būtent ši įstaiga turi teisę svarstyti paskirtos nuobaudos teisėtumą.
Į Kauno apygardos administracinį teismą E.Vaitkus kreipėsi tik birželio viduryje. Ministro patarėjas savo skundą teismui paliko Patrulių rinktinės vadui T.Stauskiui ir paprašė perduoti jį teismui. Vis dėlto šis žingsnis buvo žengtas gerokai pavėluotai.
„Jau kitą dieną referentė nuvežė skundą į teismą. Iš tiesų Eduardas Vaitkus teisėtai pasinaudojo galimybe pateikti skundą per sprendimą priėmusią įstaigą, tik visiškai nesuprantama, kodėl, nepraleidęs dešimties dienų termino, jis atseit skubėjo pas kelių policijos komisarą, o praėjus beveik mėnesiui nusprendė kreiptis ir į teismą. Juk būtent per tas dešimt dienų jis ir turėjo pasirodyti teisme”, – aiškino T.Stauskis.
Rėmėsi pasenusiu įsakymu
Patrulių rinktinės pareigūnai sako vasaros pradžioje gautame E.Vaitkaus skunde nepamatę nė žodžio apie blogą jį nubaudusio patrulio elgesį ar neteisingai atliktus kokius nors tarnybinius veiksmus. Tuo tarpu praėjus beveik keturiems mėnesiams ministro patarėjas nutarė apskųsti būtent patrulį. Daugelis pareigūnų, kone vienareikšmiai mano, jog tokiam žingsniui E.Vaitkų galėjo pastūmėti tai, kad jis pavėlavo apskųsti gautą nuobaudą Kauno apygardos administraciniam teismui.
E.Vaitkus, gavęs administracinių teisės pažeidimų protokolą, teigė ne iš karto supratęs, kokios tarnybos pareigūnas jį surašė. Apie tai, kad baudą paskyrė Patrulių rinktinės pareigūnas, nubaustasis tikino sužinojęs „tik iš Kelių policijos komisaro”.
Negana to, vyriškis visai neseniai surašytame savo pareiškime paminėjo 1999-aisiais išleistą Policijos departamento generalinio komisaro įsakymą, numatantį, kaip turėtų būti tvarkomos administracinių teisės pažeidimų, susijusių su KET pažeidimais, bylos ir pagal kokias instrukcijas taikomi teisės aktai. Deja, pastarasis įsakymas neteko galios dar 2003-iųjų pradžioje.
Ginčai dėl lazdelės
Sveikatos ministro patarėjas E.Vaitkus, „Kauno dienai” sakė įsitikinęs, kad vairavo automobilį nepažeisdamas jokių Kelių eismo taisyklių, o teisės aktų nepaisymu kaltino policijos pareigūnus: „Priekyje manęs važiavę pareigūnai pro langą iškišo lazdelę ir ėmė ja mojuoti, o jokių garsinių ar šviesos signalų neįjungė, todėl sustojau tik dėl to, jog esu pavyzdingas vairuotojas, nors galėjau pagalvoti, kad stabdė ne mane, o kurį nors kitą, greta važiuojantį automobilį. Be to, pareigūnai tikriausiai tik iš galinio matymo veidrodėlyje matyto neaiškaus vaizdo nusprendė, jog esu neva neprisisegęs saugos diržų, bet su tokia traktuote aš nesutikau ir rašydamas pasiaiškinimą”.
Tuo tarpu Patrulių rinktinės vadas T.Stauskis patikino, kad lazdelės patruliai tokiais atvejais nenaudoja.
Už perspėjimo nepaisymą
„Kauno dienos” kalbintas vyresnysis patrulis Jaunutis Makauskas prisiminė, kad tąkart pažeidimų buvę ir daugiau, tačiau keistai besielgusiam vairuotojui užfiksuotas tik vienas: „Aplenkdami Eduardo Vaitkaus vairuojamą automobilį, mes geranoriškai parodėme vairuotojui, kad šis nekalbėtų mobiliuoju telefonu, tačiau, matydami jį važiuojantį iš paskos, pastebėjome, kad vyriškis perspėjimo nepaisė, todėl ir buvo sustabdytas. Tuomet ir pamačiau, kad jis nebuvo prisisegęs ir saugos diržų”.
E.Vaitkus nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso, sakydamas, jog pastarąjį paliko namuose. Anot J.Makausko, sustabdytas vairuotojas tuomet tikino, kad netrukus trūkstamus dokumentus turėtų atvežti jo sūnus, tačiau jo žadėto draudimo poliso patruliai nesulaukė.
„Man su greta buvusiu kolega teko vairuotojui prisistatyti gal po kokius tris kartus, nes jis vis pakišdavo mobilųjį telefoną, lyg tai būtų diktofonas ir pakankamai garsiai išrėždavo, jog mes jam neprisistatėme, kas tokie esame. Vėliau be perstojo juo kalbėdamas, Eduardas Vaitkus beveik nekreipė į mus dėmesio, liepdamas netrukdyti, esą jam svarbiau pasišnekučiuoti su ministru ir kitais įtakingais asmenimis, o ne su policijos pareigūnais. Vyriškis netgi norėjo pasikviesti advokatą, tačiau kažkodėl to nepadarė. Dėl netikėtai įžūlaus vairuotojo elgesio galėjome pristatyti jį į policijos komisariatą, tačiau, surašę administracinių teisės pažeidimų protokolą, tokių ketinimų atsisakėme”, – kalbėjo ministro patarėjo nemalonę užsitraukęs vyresnysis patrulis.
Paklaustas, ar iš tiesų būdamas prie vairo kalbėjosi mobiliuoju telefonu bei neturėjo automobilio draudimo poliso, E.Vaitkus nepaneigė ir nepatvirtino šių faktų: „Dabar jau pareigūnai gali kalbėti ką tik nori. Pusšimčio litų baudą aš jau sumokėjau, todėl beliko pagrindinis mano tikslas – išsiaiškinti, ar patruliai veikė pagal jiems galiojančius teisės aktus”.
Aiškinasi neteisinga linkme
Ministro patarėjas teigė, kad pareiškimą T.Stauskiui su prašymu išsiaiškinti, ar jo pavaldinys nepažeidė vairuotojo teisių, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekse bei Žmogaus teisių konvencijoje, jis sugebėjo įteikti tik praėjus keturiems mėnesiams dėl to, kad labai smarkiai dirba, kasdien anksti ryte išvažiuoja į Vilnių, o sugrįžta tik vėlai vakare. E.Vaitkus pripažino suklydęs, kai per dešimties dienų laikotarpį kreipėsi ne į administracinį teismą, bet į „Kelių policiją”. Būtent šis nesusipratimas valdžios atstovui kainavo nemažai laiko, po kurio teismas nepatenkino jo prašymo atnaujinti terminą ir paliko galioti 50 litų nuobaudą.
„Mes savo darbe rūpinamės, kad teisingai dirbtų medikai, privalantys visokeriopai padėti pacientams, todėl nusprendžiau pasistengti išsiaiškinti, ar savo pareigas tinkamai ir pagal numatytus teisės aktus atlieka ir policijos pareigūnai”, – konstatavo E.Vaitkus.
Kalbėdamas apie susidariusią situaciją, T.Stauskis patvirtino, kad kol kas nėra pasitaikę nė vieno atvejo, kai pareigūnai nubaustų Kelių eismo taisyklių pažeidėją už tai, ko jis nepadaręs. Be to, Patrulių rinktinės vadas įžvelgė pagrindinę priežastį, nulėmusią pastaruosius ginčus ir E.Vaitkaus nepasitenkinimą – vairuotojas, nežinia kieno pamokytas, savo pareiškime rėmėsi nebegaliojančiais teisės aktais, kurių numatyti veiksmai pastaruoju metu vykdomi visiškai kitaip, nei anksčiau buvo numatyta.
Tomas Jarusevičius