Rugsėjo 16-18 dienomis, Hiutenfeldo miestelyje esančioje lietuvių Vasario 16-osios gimnazijoje vyko Europos Sąjungos šalyse gyvenančių lietuvių bendruomenių atstovų suvažiavimas. Neformaliame, Vokietijos Lietuvių Bendruomenės (VLB) iniciatyva rengtame susitikime daugiausia dėmesio buvo skiriama Europos lietuvių bendruomenių asociacijos steigimo idėjai ir bendradarbiavimo plėtojimui tarp Europoje pasklidusių lietuvių. Sąskrydyje taip pat buvo aptartas specialiosios paskirties atašė dirbti su užsienyje esančia išeivija projektas bei diskutuota apie jaunąją emigrantų iš Lietuvos kartą.
Beveik kiekvienoje šalyje, kurioje gyvena dalis lietuvių bendruomenės galime rasti vadinamąjį „lietuvybės centrą”. Tai – vieta, kurioje vyksta lietuviški renginiai, susibūrimai ar kita tautiška veikla. Ne paslaptis, kad toks taškas D. Britanijoje yra Lietuvių sodyba, „Headley” parke, netoli Londono. Hiutenfeldas – lietuvybės centras Vokietijoje. Nedideliame miestelyje, esančiame Heseno žemėje, Romuvos pilaitėje įsikūrusi ne tik gerai žinoma ir pripažinta lietuvių Vasario 16-osios gimnazija, bet ir Vokietijos Lietuvių Bendruomenės taryba, jaunimo sąjunga bei Lietuvių kultūros institutas.
Būtent į Hiutenfeldą, tautiečiai praėjusį lietingą penktadienį, be Vokietijoje gyvenančių, atvyko iš Latvijos, Lietuvos, Danijos, Belgijos, Airijos, D. Britanijos, Prancūzijos bei Ispanijos; iš viso suvažiavime diskutavo per trisdešimt asmenų.
D. Britanijos delegaciją sudarė 5 žmonės: šalies lietuvių bendruomenės (DBLS) pirmininkė Živilė Ilgūnaitė, DBLS atstovas sportinei ir jaunimo veiklai Robertas Bružas, DBLS tarybos pirmininkė ir mėnesinio laikraščio „Europos Lietuvis” bendradarbė Vida Gasperienė, DBLS švietimo tarybos pirmininkė Liuda Jovaišienė bei „Londono Žinių” korespondentas Aidas Zubkonis.
Neformalaus susitikimo tikslas – aptarti lietuvių bendruomenės problemas ir galimus jų sprendimo būdus. Naujoji emigracija ir jos problemos yra panašios visose vakarų Europos šalyse, todėl jas pravartu spręsti kartu. Europos kraštų bendruomenių pagrindinis tikslas – lietuviško identiteto išsaugojimas: lietuviškas švietimas, lietuviškos kultūros puoselėjimas, spauda ir t. t. Bendruomenėms susijungus padidėja galimybė pateikti išsamesnius ir didesnius projektus ne tik Lietuvos Respublikos Vyriausybei, bet ir ES atitinkamoms struktūroms, kurios padeda įgyvendinti naujų Europos Sąjungos narių projektus. Tai – savotiškas ES šalių lietuvių bendruomenių parlamentas, kurio nutarimai ir projektai atspindės visų Europos šalių lietuvių bendruomenių interesus.
Kitą dieną, po sąskrydžio dalyvių susipažinimo vakaro, Romuvos pilaitės konferencijų salėje prasidėjo diskusijos iš anksto numatytais ir naujais klausimais. Po įžanginio VLB pirmininko Antano Šiugždinio žodžio, Lietuvos įgaliotasis ambasadorius Berlyne Evaldas Ignatavičius savo pranešime apžvelgė dažniausias su migracija susijusias problemas, tokias kaip „protų nutekėjimas”, dvigubo apmokestinimo problema, kurią pagaliau spręsti imasi Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir kt. Netrukus buvo paliesta ir Europos lietuvių kultūros centro idėja. VLB valdyba susirinkusiems pateikė centro projektą, kuriame išryškinamos dvi pagrindinės jo kryptys: 1. Prisidėti prie tautinės kultūros pratęsimo už tėvynės ribų stiprinant esamas ar kuriant naujas užsienio lietuvių organizacines struktūras, ypač palaikant jaunosios kartos lietuvybės išlaikymo pastangas ir išeivijos ryšį su istorine tėvyne; 2. Kurti Lietuvos įvaizdį užsienio šalyse, skleidžiant lietuvių kultūrą, plečiant Lietuvos ir gyvenamojo krašto piliečių bendradarbiavimą kultūros srityje. Nevienareikšmiškų diskusijų metu nuspręsta centrą įvardinti, kaip Europos Sąjungos bloko lietuvių bendruomenių centralizuotą asociaciją, kurios tikslas būtų palaikyti glaudesnius ryšius su senajame žemyne išsibarsčiusiomis bendruomenėmis.
Tam tikslui forumo metu buvo priimtas sprendimas sudaryti iniciatyvinę grupę koordinacinės asociacijos kūrimo vykdymui. Iniciatyvinė grupė, ES lietuvių bendruomenių asociacijai organizuoti ir spręsti aktualius klausimus, sudaryta iš šių aktyvistų: Antanas Šiugždinis (Vokietija), Živilė Ilgūnaite (Didžioji Britanija), Linas Jakučionis (Airija), Loreta Paulauskaitė (Ispanija), Mindaugas Diliautas (Prancūzija), Dalia Henke (Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjunga), Violeta Raulynaitienė (Tautinių Mažumų ir Išeivijos Departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės; Užsienio lietuvių skyriaus vedėja).
Sąskrydyje buvo paliestas ir Lietuvos Respublikos ketinimas skirti specialiuosius atašė užsienio šalyse gyvenančioms lietuvių bendruomenės palaikyti projektas, apie kurį pastaruoju metu gan dažnai kalbama. Diskusijų dalyviai išsakė teigiamą nuomonę apie rengiamą projektą, tačiau vienareikšmiškai buvo prieita išvados, jog skirtasis žmogus turi būti iš tos šalies, kurioje jis vykdytų jam skirtą misiją. Jo darbas neturi dubliuotis su ambasadose dirbančių kultūros atašė ir turi būti orientuotas tikslingam, glaudžiam ryšių palaikymui su bendruomene. Kaip teigia DBLS pirmininkė Živilė Ilgūnaitė, žmogų, kuris koordinuotų šį darbą, gyventų šioje aplinkoje bei žinotų išeivijoje gyvenančių žmonių poreikius, nėra sunku rasti. „Siųsti žmogų iš Lietuvos nėra tikslinga. Jis, negyvendamas išeivijoje, negalės pilnai suprasti tautiečių problemų. Atašė turi pažinti vietinį gyvenimą, žinoti specifiką, darbo su bendruomene ypatumus. Be to, neužmirškime, kad ambasadose dirba kultūros atašė, taigi projekte numatomų darbuotojų funkcijos neturi būti vienodos”, – Hiutenfeldo forumo metu kalbėjo DBLS pirmininkė. Hiutenfeldo suvažiavime dalyvavusi atstovė iš Lietuvos – LR Tautinių Mažumų ir Išeivijos departamento darbuotoja Violeta Raulynaitienė teigė, kad pirmiausia spec. paskirties darbuotojai bus skirti į taškus, kuriuose gyvena daugiausia lietuvių, t.y., į Airiją, D. Britaniją, Ispaniją ir Baltarusiją.
Kita diskusijų dalis buvo skirta jaunosios išeivijos kartos ir lietuvybės ugdymo temai. Švietimas – itin svarbus dalykas išeivijoje. Dažnai tėvai susiduria su problema: kokia kalba kalbėti su savo vaikais? Vokietijoje gyvenantis, bet Kanadoje gimęs, augęs bei šeimoje lietuvių kalbą išmokęs Rimas Čuplinskas savo pranešime išryškino tris, labiausiai su tautiškumo išlaikymo susijusius veiksnius: lietuviškos mokyklos užsienyje, lietuvių kalbos mokymas šeimose ir stovyklų rengimas. „Užsienyje gyvenantis ir šeštadieninę mokyklą lankantis vaikas lietuvių kalbos neišmoks. Todėl labai svarbus dalykas – vaikų ugdymas šeimose. Kartais būnu priblokštas naujosios emigracijos, ypač mišriose šeimose nenuosekliai dedamos pastangos, kad vaikas mokėtų ir lietuviškai. Tai pavadinčiau emigracijos kompleksu: tėvai, nemokėdami vietinės kalbos labai nori, kad vaikai tą kalbą įvaldytų tobulai. Išvada: visiškai nededama pastangų valdyti organizuotą švietimą jaunoms šeimoms, kaip išlaikyti lietuvių kalbą…”, – pranešime teigė R. Čuplinskas.
Vaikų stovyklos, kaip ir šeštadieninės mokyklėlės bei kalbos mokymas šeimoje, taip pat puoselėja tautiškumą tarp jaunimo. Ispanijos, kurioje gyvena apie 30 tūkst. tautiečių, lietuvių bendruomenės pirmininkė Loreta Paulauskaitė išdėstė nuomonę apie per Europos šalis keliaujančios stovyklos idėja: kiekvienais metais vis kitoje Europos šalyje vyktų išeivijos vaikus burianti centralizuota stovykla. Jaunuomenės reikalai taip pat bus naujosios iniciatyvinės grupės kompetencijoje.
D. Britanijos delegacijos narė Vida Gasperienė po sąskrydžio pasakojo: „Tokie susitikimai yra itin naudingi praplėsti savo akiratį. Susipažinome su uždaviniais ir problemomis, kurios egzistuoja ir kitose bendruomenėse, taigi forumo metu galime rasti bendrų sprendimų. Įgavome entuziazmo, grįžtame kupini minčių.”
Paskutiniąją susitikimo dieną forumo vedėjas VLB pirmininkas Antanas Šiugždinis apibendrino sąskrydžio metu išsakytas idėjas ir pakvietė sukurtos iniciatyvinės grupės narius trumpai numatyti bendros veiklos aspektus. Po grupės pasitarimo visų suvažiavimo dalyvių laukė galimybė po politinių debatų nuraminti savo sielą – gimnazijos bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios. Po pietų, suvažiavimo dalyviai atsisveikinę vieni su kitais, išvyko atgal į kraštus, kuriuose jie gyvena ir puoselėja tautiškumą…
Aidas Zubkonis. „Londono Žinių” korespondentas