Danijos karališkojoje karinių jūrų pajėgų akademijoje jau paskutinius, šeštuosius, metus studijuojantis Martynas Kairys sako siekiantis realizuoti save šimtu procentų. Būsimasis leitenantas spėja dar ir neakivaizdžiai mokytis Klaipėdos universitete ekonomikos, dirbti Lietuvoje bei dalyvauti jaunųjų Danijos akcininkų asociacijos veikloje.
„Kaip viską suspėju, nėra jokios paslapties – reikia mokėti planuoti laiką, – šypsosi M. Kairys. – Pastebėjau, kad Lietuvoje žmonės to nemoka. Danijoje turėjome net specialias paskaitas, kaip reikia mokytis, kad informacija būtų geriau įsimenama.
Paprastas pavyzdys: daug kas įpratę rašyti juodu ar mėlynu rašikliu ant balto popieriaus, o tai klaida. Kiekvienas žmogus turi savo spalvą – vieni geriau įsimena, kai rašoma ant žalios, raudonos ar kokios nors kitos spalvos lapo. Galima mokytis net miegant. Tiesiog buvau priverstas domėtis tokiais dalykais, nes kitaip būtų neįmanoma visko suspėti.”
Mokoma išsamiau
23-ejų metų Martynas pasakoja, jog sulaukęs progos mokytis Danijoje nedvejodamas ja pasinaudojo. „Buvo paskelbtas konkursas, pabandžiau ir įstojau. Norėjau specialybės, kurioje galima panaudoti ir fizinę jėgą, ir protinį darbą. Be to, norėjau pasižvalgyti, kaip žmonės gyvena svetur, išmokti kalbos.”
Pasak vaikino, pradžioje viskas buvo nauja ir įdomu. Pirmus aštuonis mėnesius teko gyventi šeimose, kad pramoktų danų kalbos, o vėliau jau drauge su kitais atvykusiaisiais mokytis iš Baltijos šalių Kopenhagoje gavo savo butus. Martynas tikina, jog per penkerius mokslo metus teko po visą Daniją pasibastyti – kursai, praktika, laisvalaikis…
„Danijoje mokydamasis jautiesi kaip paprastas studentas, tik pirmieji metai buvo šiek tiek sunkesni: budėjimai, uždara erdvė… Bet vis tiek po tam tikros valandos tu esi laisvas, gali eiti į miestą. Po dvejų metų mokymosi akademijoje – tas pats, lyg eitum į universitetą: pabūni šiek tiek ir eini daryti ką nori. Lietuvoje, mano manymu, studentai daugiau ribojami.”
Martyno teigimu, Danijoje mokslai trunka ilgiau, be to, jis mano, kad čia mokoma išsamiau, yra galimybių atlikti daugiau praktinių užduočių. „Nors, tiesą sakant, sunku lyginti, nes Lietuvoj karinių jūrų pajėgų akademijos nėra, tik karo akademija.”
Fizinis krūvis, anot M. Kairio, Danijoje tikrai nebuvo sunkus. Čia jo per daug neakcentuoja – svarbiau tai, kad žmogus turi būti psichologiškai tvirtas, protingas ir tik tada fiziškai stiprus.
Cepelinai danams
„Pirmas kartas jūroje? Na, Danijoje jau buvau praleidęs metus ar pusantrų. Aišku, įdomu ir nauja, tačiau romantika baigėsi, kai tik pakilo didelės bangos – nei dangus, nei saulė nebeatrodė gražu. Blogiausia tai, kad vis tiek reikia vadovauti laivui ar jo daliai.”
Martynas prisimena, jog kartą atliekant praktiką prisireikė net močiutės pagalbos. „Karinėms struktūroms yra priskirta ir Danijos karališkoji jachta, kuria plaukioja visa karalienės šeimyna. Dviem kariūnams, man ir vienam danui, teko parplukdyti ją iš Kretos į Kopenhagą. Personalas žinojo, kad esu lietuvis, tad paprašė manęs pagaminti ką nors iš tradicinių lietuviškų patiekalų. Pasiūliau cepelinus, ir kadangi recepto tiksliai neatsiminiau, teko prašyti, kad leistų skambinti per palydovą į Lietuvą močiutei ir pasitikslinti, – dalijosi prisiminimais Martynas. – Ši patenkinta papasakojo, ir padariau. Aišku, gal nepavyko taip, kaip Lietuvoje būtų išėję: Kretoje pirktos bulvės ne tokios krakmolingos. Kai kurie net prašė recepto ir sakė bandysiantys padaryti cepelinus savo šeimoms. Deja, karalienė tuo metu neplaukė, tad jai neteko paragauti šio lietuviško patiekalo.”
M. Kairio manymu, žmonių bendravimas Danijoje šiek tiek skiriasi nuo lietuviško – skandinavai šaltesni ir tai patys pripažįsta. „Tiesiog pasigendi šiltesnio bendravimo, – prisipažįsta M. Kairys. – Lietuvoje vis tiek geriau. Merginos ten feministės, per daug suvyriškėjusios, nebesijaučia skirtumo tarp jų ir vyrų, tik biologiniai, o mąstymas ir elgesys beveik tokie patys.
Akademijoje moterims jokių lengvatų nėra, fiziniai reikalavimai tik labai nedaug mažesni. Į silpnąją lytį karinėse struktūrose ten žiūrima daug palankiau nei Lietuvoje, matyt, tai jau įprasta.”
Mokosi išgyventi
M. Kairys pasakoja, jog teko dalyvauti nemažai karinių pratybų bei patirti ekstremalių situacijų, ypač kai rengiamos išgyvenimo savaitės miškuose, vandenyje. „Turi pats susirasti maisto, kur miegoti ir t. t. Tikslas – daraisi atsparesnis, psichologiškai pasirengęs, jei kartais tikrovėje tektų tai patirti. Pabaigęs tokius kursus žmogus turi daug daugiau šansų išgyventi nei jų nebaigęs.
Be to, įdomu pasižiūrėti, kiek toli gali eiti. Žmogaus galimybės yra tikrai didelės, nors psichologiškai mes save labai stipriai ribojame.”
Jaunuolio manymu, ruoštis tokiems dalykams būtina, jog karo atveju, kad ir sulaukus aljanso pagalbos, būtų galima svariai prisidėti. „Kitaip tariant, turime kažką duoti patys, ir tik tada laukti kokios nors pagalbos.”
Martynas pasakoja kaskart plaukiojantis vis kitokiais laivais – kad išbandytų, susipažintų su jų techninėmis charakteristikomis, personalo darbu. „Liko paskutiniai metai, tuomet laikysim egzaminą, po kurio jau galėsime vieni valdyti ir vadovauti laivui. Dar ir dabar nežinau, su kokiu laivu plaukiosiu.”
Disciplina patinka
Vaikinas, be mokymosi Danijos karališkojoje karinių jūrų pajėgų akademijoje, sugebėjo sėkmingai baigti du ekonomikos specialybės kursus Klaipėdos universitete.
„Man įdomu ir civilinis gyvenimas – todėl nusprendžiau studijuoti ir ekonomiką, norėjau pamatyti kitokią gyvenimo dalį.”
Ekonomika ir karinės struktūros, anot pašnekovo, – du labai skirtingi dalykai, bet abu patinka. Karinė disciplina, jo manymu, nėra taip jau blogai, ir kiekvienas žmogus turėtų tai daugiau ar mažiau praeiti. „Tiesiog išmoksti būti labiau atsakingas už savo veiksmus, imi rodyti daugiau iniciatyvos, nebijai organizuoti, tapti lyderiu.”
Martynas prisipažįsta, jog atostogas dažnai tenka paaukoti mokslams. „Bet tai nereiškia, kad neatostogauju, – juokiasi jis. – Lietuvoje dar spėju ir padirbėti kompanijoje IPM, kuri užsiima komandos formavimo mokymais, organizuoja renginius, žmonėms padedama išmokti bendrauti, vadovauti, greičiau prisitaikyti prie naujo darbo tvarkos. Kol kas Lietuvoje tai dar nėra labai populiaru, nes vis dėlto klientams kainuoja didelius pinigus.”
Patinka vadovauti
M. Kairys sakosi linkęs ir į meną: anksčiau baigęs muzikos mokyklą, bandęs rašyti. „Sunku pasakyti, kas arčiau širdies, ar tikslieji mokslai, ar menas – labai jau daug sričių patinka.
Tiesiog noriu suvienyti visa tai ir realizuoti save 100 procentų. Nors keliauti galbūt labiausiai patinka, – šypsojosi Martynas. – Visi trys dalykai, kuriais dabar užsiimu, ganėtinai siejasi – man patinka vadovauti, o kurio nors vieno man nepakaktų.”
Be viso to, pašnekovas dalyvauja dar ir Danijos jaunųjų akcininkų asociacijos veikloje. Grįžęs gimtinėn jis susitiko su Lietuvos akcininkų asociacijos direktoriumi bei pasiūlė galimybę čia diegti Danijos sistemą. „Tad veiklos yra”, – sako M. Kairys.
Likus Danijoje mokytis mažiau nei metams, jaunuolis dar neapsisprendė, ką būtent veiks ateityje. „Esu pasirašęs sutartį su Lietuvos karinėmis jūrų pajėgomis, tad turėsiu čia dirbti tam tikrą laiką, o vėliau – ateitis parodys…”
Lina Narbutaitė