Edmundui Kučinskui greitis − ne priešas

Dainininkas ir televizijos laidos ,,Penktadienio muzikos šou” vedėjas Edmundas Kučinskas daugeliui klaipėdiečių gerai pažįstama asmenybė. Gal dėl didelio užimtumo, o gal dėl neblėstančio komunikabilumo E. Kučinsko mobilusis telefonas netyla ir interviu metu. ,,Nuolat skambina”, – atsidūsta Edmundas. – Savo mašinoje jaučiuosi kaip biure, tačiau išjunginėti telefono nenoriu. Kartais tie skambučiai reikalingi – koncertų užsakymai”, – sakė dainininkas, nepabijojęs pripažinti, kad telefono skambesys blaško dažno vairuotojo dėmesį.

– Edmundai, ar dažnai sustojate prie įsislaptinusių ,,žaliųjų stotelių” autostrados pakelėse?

– Dažnai. Skubėdamas nuolat viršiju greitį penkiasdešimt ar šešiasdešimt kilometrų. Mūsų valstybėje nenormali situacija: rudenį ar pavasarį važiuoti autostrada gera mašina šimtu dešimt – tai juk akmens amžius. Manau, kad tie kelio ženklai pastatyti net ne dėl avarijų, o išvis nežinia kam. Greitis nėra nelaimių kaltininkas. Galima važiuoti greitai ir saugiai. Nuo to, koks yra vairuotojas, ir nuo to, ar saugus automobilis, priklauso kelionės saugumas, o ne nuo greičio. Jeigu automobilis techniškai tvarkingas ir saugus, nėra jokios baimės. Su koja palieti stabdžio pedalą, ir mašina sustoja.

– Ar daug laiko praleidžiate kelyje?

– Aštuoniasdešimt procentų savo gyvenimo praleidžiu kelyje.

– Ar pavyzdingai vairuojate?

– Jei kelyje nebūtų kelio ženklų ir policininkų, iš Klaipėdos į Vilnių nuvažiuočiau per dvi su puse valandos. Važiuodamas gera mašina, ilgai neužtrunku, bet kadangi ir kelio ženklai, ir policininkai tebėra, nespėju mokėti baudų. Tik tada, kai pasidaro gaila pinigų, laikausi taisyklių.

– Ar seniai vairuojate?

– Oi, labai seniai. Bijau net pasakyti kiek. Gal nuo kokių dvidešimt penkerių metų. Vairavimo stažas duoda savo. Kiek atsimenu, kai tik išlaikiau egzaminą teisėms, pirmus dvejus metus važiuodavau su didžiule įtampa. Tada dar ir savo automobilio neturėjau. Kartais pavairuoti duodavo tėvas. Būdavau šlapias nuo prakaito, ypač važiuodamas mieste. Tada dar Palangoje gyvenau, o ten važiuoti lengviau, todėl po centrines Klaipėdos gatves važinėdavau labai įsitempęs.

– Kaip prie vairo jaučiatės dabar?

– Dabar nejaučiu jokios baimės. Labai daug kas priklauso nuo mašinos. Aš per savo gyvenimą esu pakeitęs daug mašinų. Jaučiu didžiulį skirtumą, kai sėdžiu saugioje mašinoje.

– Ar jaučiate vairavimo baimę?

– Didesnė baimė yra galbūt žiemą, kai keliai slidesni, kada sniego daug, bet kadangi aš važinėju su gera, keturiais ratais varoma mašina, jaučiuosi visai saugiai ir nebijau. Anksčiau važinėjau ,BMW, opeliu, folksvagenu. Turėjau įvairių mašinų, bet tokio patikimumo kely, kokį turiu šiandien, − dar niekada nebuvo. Mano visureigis „Toyota RAV 4” – pats patikimiausias.

– Ar nepavargstate įveikdamas ilgus atstumus?

– Su gera mašina važiuojant, nuovargio tikrai nejaučiu – klausaisi muzikėlės ir judi pirmyn.

– Kur praėjote vairavimo mokyklą?

– Mane mokė instruktoriai. Lankydamas vairavimo kursus, važiuoti jau mokėjau. Labai daug kas priklauso nuo to, koks instruktorius tave moko. Iš jo gauni vairavimo pradmenis. Nuo to, koks instruktorius moko, priklauso ir tai, koks vairuotojas būsi pats.

– Ar sunkios buvo pirmosios išvykos į miestą?

– Visko būdavo: ir iš vietos nepajudėdavau, ir variklis tris keturis kartus užgesdavo. Gerai, kai prie vairo sėdintysis išmano visą variklio sistemą, visą jo veikimo principą, žino, kaip manevruoti. Yra žmonių, kuriuos nuo mažens traukia technika. Tokiems žmonėms daug lengviau.

– Ar jūsų šeimos nariai taip pat vairuoja?

– Taip. Mūsų šeimoje vairuoja visi.

– Esate patyręs nesėkmių kelyje?

– Trejetą kartų esu slydęs ir vertęsis nuo kelio. Po tokios vairavimo praktikos prisibijau žiemų, kai daug sniego ir slidus kelias. Pradėjęs važinėti su ,,Toyota RAV 4″, keturiais ratais varomu visureigiu, jaučiuosi saugiai. Kartais važinėju autobusėliu ,,Volkswagen Transporter”. Važiuodamas BMW, kurio varomi ne priekiniai, o galiniai ratai, žiemą jaučiuosi nesaugiai. Gal todėl, kad aš jau įgavau kompleksą – vis dėlto tris kartus nuo kelio slydau. Kai prieš trejetą metų įsigijau naują automobilį, supratau, kad kaip muzikantui geras instrumentas, taip vairuotojui saugus automobilis yra būtinas.

– Kokios veiklos imatės vairuodamas automobilį?

– Klausausi muzikos. Neseniai gavau pasiūlymą Kvazimodo vaidmeniui operoje. Labai sudėtinga, kol išmokstu visas partijas. Tai ne estradinės dainelės, kurias galima greitai išmokti. Čia daug sudėtingiau, todėl važiuodamas mokausi savo partijas. Mokausi žodžius, melodijas, tada ir repeticijų metu susivokti lengviau.

Kristina Kanišauskaitė