Šalies bankų atstovų teigimu, kreditus litais pasiėmę klientai šalyje įvedus eurą esą nepatirs jokių nepatogumų.
Priešingai – tvirtinama, kad valiutos reforma tokiems žmonėms netgi gali būti naudinga, mat prognozuojamas už paskolas mokamų palūkanų sumažėjimas.
Keisis tik valiuta
Didžiųjų šalies bankų atstovai teigia, kad jų specialistai šiuo metu aktyviai studijuoja Nacionalinį euro įvedimo plano projektą, kurį kitą savaitę jau svarstys Vyriausybė.
„Šiame plano projekte yra numatyta, kad litais vartojimo ar būsto kreditą paėmusiam klientui po euro įvedimo paskola automatiškai bus perskaičiuota į eurus. Visi dydžiai, išreikšti litais, bus perskaičiuojami eurais pagal neatšaukiamą fiksuotą euro ir lito kursą”, – teigia banko „NORD/LB Lietuva” Pardavimo kanalų departamento direktorė Elvina Nagelytė.
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis teigia, kad beveik neįmanoma, jog atsirastų kokių nors itin svarių argumentų, priversiančių pakeisti kursą, kuris šiuo metu yra 3,4528 lito už eurą.
Kad po 2007-ųjų sausio 1-osios, kai Lietuva planuoja įstoti į euro zoną, niekas, išskyrus kredito valiutą, nepasikeis, užtikrina ir Deimantė Bareikienė, SEB Vilniaus banko Verslo plėtros departamento direktorė bei „Hansabanko” Privačių asmenų finansavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Bukėnas.
Nieko nekainuos
Bankų atstovai taip pat tvirtina, kad paskolą litais turinčiam klientui nereikės rūpintis jokiais formalumais – viską esą sutvarkys bankų darbuotojai.
„Komerciniai bankai privalės neatlyginamai perskaičiuoti vertybinius popierius, indėlius, pinigines sumas sąskaitose litais ir keisti litus į eurus pagal neatšaukiamą fiksuotą euro ir lito kursą”, – sako E. Nagelytė.
Be to, po euro įvedimo peržiūrint palūkanų bazę, bus atsižvelgiama jau ne į Vilniaus tarpbankinę palūkanų normą (VILIBOR), o į normą, taikomą euro zonos pinigų rinkoje (EURIBOR), – teigia D. Bareikienė.
Žinia, euro palūkanų normos paprastai yra mažesnės nei tų, kurios taikomos litui, mat į pastarąsias įskaičiuojama ir vadinamoji valiutos rizikos premija.
Būstą perka už eurus
Tiek SEB Vilniaus banko, tiek „NORD/LB Lietuva”, tiek ir „Hansabanko” atstovai tvirtina, kad pastaruoju metu gyventojai vis dažniau skolinasi eurais.
„Bendrame banko „NORD/LB Lietuva” būsto kreditų portfelyje paskolos eurais ir litais pasiskirsčiusios maždaug per pusę. Tačiau pastebime, kad naujas paskolas būstui pirkti apie du trečdalius gyventojų ima eurais. Tai būtų galima paaiškinti tuo, kad būsto paskolos yra imamos ilgesniam laikotarpiui, o kreditai eurais yra šiek tiek pigesni nei kreditai litais”, – teigia E. Nagelytė.
Tačiau vartojimo paskolos, anot „NORD/LB Lietuva” atstovės, dažniausiai yra imamos litais – tik apie 13 proc. šių paskolų išduodamos eurais.
Šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje SEB Vilniaus banko kreditų privatiems asmenims portfelyje vyravo kreditai eurais – jų dalis siekė apie 57 proc. 40 proc. kreditų sumos šis bankas buvo išdavęs litais, o 3 proc. – doleriais. Lygiai prieš metus šio banko kreditų portfelyje dar dominavo litas – tuomet šia valiuta buvo išduota apie 50 proc. kreditų, o eurais ir doleriais – atitinkamai 45 ir 5 proc.
Tuo metu net 80 proc. „Hansabanko” privatiems asmenims išduotų paskolų jau sudaro kreditai eurais. Paskolų litais dalis siekia apie 20 proc., o doleriais – vos 0,25 proc.
Martynas Vainorius