Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo teisėjas Audrius Cininas savo kolegų už tariamą šmeižtą prašo nubausti dienraščio „Respublika” vyriausiąjį redaktorių Raimundą Celencevičių.
Šiandien sostinės 4-ajame apylinkės teisme numatyta šios bylos nagrinėjimo pradžia.
Tačiau vakar „Vakarų ekspreso” kalbinti žmogaus teisių gynimo, žurnalistų bendruomenės institucijų vadovai bei teisininkai atvirai stebėjosi tokiu A. Cinino žingsniu ir kartu priminė, kad už kritiką net aukščiausi valstybės vadovai žurnalistams kalėjimu negrasina.
Juolab kad, anot pašnekovų, žurnalistų teisė į kritiką yra būtina laisvo žodžio gyvavimo šalyje sąlyga.
Teisėjų kritika – ne kriminalas
A. Cininas savo skunde nurodo dienraščio „Respublika” publikacijas, kuriose šalies politikai, garsūs teisininkai, žurnalistai viešai reiškė savo nuomones dėl šio teisėjo priimtų sprendimų, teisės specialistams sukėlusių abejonių, ar iš tiesų jie buvo priimti pagal šalyje galiojančius įstatymus.
Tai, kad teisėjas A. Cininas šias publikacijas vadina šmeižtu ir prašo nubausti „Respublikos” vyr. redaktorių pagal Baudžiamąjį kodeksą, pasak „Vakarų ekspreso” kalbintų žinomų visuomenės veikėjų, galima vertinti keliais aspektais.
Teisiniu atžvilgiu skundas dėl šmeižto visiškai nesuprantamas Lietuvos advokatų tarybos pirmininkui Rimui Andrikiui.
„Žinoma, teisėjas turi teisę kam nors pareikšti pretenziją, tačiau ta teisė negali būti akla. Ją reikia pagrįsti tam tikromis aplinkybėmis. Konkrečiu atveju laikraštyje neigiamai buvo rašoma apie teismo procesą, vertinant vieną ar kitą teisėjo žingsnį. Kritiškai atsižvelgta ir į sprendimą piniginėmis baudomis nubausti žurnalistus. Štai tuo metu buvo galima įžvelgti, kad išreikšta nuomonė yra aštri, tada buvo tokia situacija”, – mūsų dienraščiui komentavo R. Andrikis.
Pasak jo, dabar – visai kita situacija. Mat kritikuota A. Cinino nutartis vėliau Vyriausiojo administracinio teismo sprendimo buvo pripažinta nepagrįsta.
„Konstitucijoje skelbiama, kad teisėjai negali priimti neteisėtų nutarčių ar nuosprendžių. O po aukštesnės instancijos sprendimo aišku, kad tai padaręs teisėjas pažeidė Konstituciją, administracinės teisenos taisykles, procedūrą ir daug kitų teisinių aspektų. Tad kyla klausimas – kokios tokio teisėjo, kuris net nesugeba priimti teisėtų nuosprendžių, pretenzijos žurnalistams, kurie rašė apie tai?” – stebėjosi garsus advokatas.
Jo manymu, šioje situacijoje susiduriama su keista aplinkybe, kai niekam nėra draudžiama pareikšti pretenzijas, kurios gali būti visai nepagrįstos.
„Teisėjui tokios sąvokos, kaip „sąžiningumas”, „darbštumas”, „moralė”, negali būti svetimos. Manau, laikas pabaigti tą praktiką, kai bet kokia nuomonė apie teisėjų darbą yra vertinama kaip kriminalinis nusikaltimas. Jei premjerai, prezidentai po dar baisesnių straipsnių neįsižeidžia, nekritikuojamieji negali būti ir teisėjai”, – sakė R. Andrikis.
Būtina sąlyga
Žurnalistų etikos inspektorius Romas Gudaitis „Vakarų ekspresui” sakė, kad ir Visuomenės informavimo įstatymas, ir Žurnalistų bei leidėjų etikos kodeksas leidžia reikšti kritiką publikacijose.
„Viešųjų asmenų, valstybės tarnautojų, valdžios atstovų kritika yra būtina laisvojo žodžio egzistavimo sąlyga. Manau, kad bet kokios pretenzijos dėl kritikos turėtų būti reiškiamos ikiteisminėje stadijoje, civiliniais ieškiniais, o ne keliamos baudžiamosios bylos”, – sakė inspektorius.
Jam antrino ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, kuris taip pat kritiškai vertino A. Cinino žingsnį.
„Jo vietoje būčiau kreipęsis į žurnalistų etikos sargus, o ne kėlęs baudžiamąją bylą. Įdomu, ar teisinis įvertinimas bus didelė satisfakcija žmogui, ypač – valstybės tarnautojui, kuris užsimojo prieš žurnalistus? Juk teisiniai procesai – ilgi ir formalūs, be to, ne visada išsprendžia ginčą. Konfliktas galėtų turėti ir neformalią išraišką”, – „Vakarų ekspresui” sakė D. Radzevičius.
Kritika – pareigų dalis
Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas advokatas Kęstutis Čilinskas mūsų dienraščiui sakė, kad dėl kritikos publikacijose kelti baudžiamąją bylą tikrai nederėtų.
„Ypač – valstybės tarnautojui. Jei jau iškilo problemų, manoma, kad peržengtos tam tikros ribos, reikia kreiptis į žurnalistų etikos institucijas. Jei yra siekiama atskleisti viešo asmens trūkumus, pateikiama informacija, net, jeigu taip pasitaikytų, ir neatitinkanti tikrovės, reikėtų kelti civilinės, bet ne baudžiamosios atsakomybės klausimą”, – A. Cinino poelgio nesuprato K. Čilinskas.
Jis pripažino, kad A. Cinino bandymai pasodinti žurnalistus į kalėjimą gali sukelti neigiamas pasekmes.
„Kai pradedi eiti valstybės tarnautojo pareigas, turi suvokti, kad į jas įeina ir kritikos strėlių atrėmimas. Toks dalykas – savaime suprantamas visame pasaulyje. Jei to nepriimi, neik į valstybės tarnybą”, – sakė K. Čilinskas.
Denisas Nikitenka