Vakar Kaune viešėjęs kultūros ministras V.Prudnikovas teigė į miesto kultūrinio gyvenimo perspektyvas žiūrįs optimistiškai, tačiau konkrečių pažadų nedalijo
Pretekstas pokalbiui Savivaldybėje buvo naujojo Muzikinio teatro vadovo solisto Benjamino Želvio, laimėjusio Kultūros ministerijos skelbtą konkursą šiam postui užimti, pristatymas. „Vadovas jau pradėjo eiti savo pareigas. Tikimės, kad teatro veikla suaktyvės, sustiprės jo repertuaro planavimas, bus geriau išnaudotos kūrybinės kolektyvo galimybės, surasta stiprių rėmėjų. Nauji vėjai geri tuo, kad jie atneša ir naujus sprendimus”, – dėstė ministras, pats turintis didelę darbo operos scenoje patirtį.
Kad plačiai garsintų Kauną
„Revoliucijos teatre tikrai nebus – aš esu evoliucijos šalininkas”, – patikino B.Želvys, tuo tarsi dar kartą paneigdamas Muzikinio teatro kuluaruose kiek anksčiau pasigirdusius būgštavimus dėl ambicingų „naujos šluotos” užmojų. Tačiau vadovas sakė darysiąs viską, kad teatras ir jo žmonės būtų plačiai žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje: „Stiprinsime tarptautinius ryšius, bandysime išvažiuoti gastrolių, iš pradžių gal su koncertais, o paskui ir su spektakliais. Jau dabar dėl to vyksta gana konkretūs pokalbiai su Vengrijos, Ukrainos teatrais. Yra ketinimų užsienyje parodyti mūsų operos spektaklį „Andrė Šenjė”.
Pasak B.Želvio, teatro orkestras turėtų dažniau išlipti iš „duobės”, rengti bendrus muzikinius projektus su kitais miestais. Būtina rūpintis ir muzikantų pamaina. Dabar, nors Kaunas turi du simfoninius orkestrus – Kauno ir Muzikinio teatro, maždaug trečdalis muzikantų groja abiejuose. Dėl to sunku planuoti koncertus ir išvykas. „Turime artimiau bendradarbiauti su Lietuvos teatro ir muzikos akademijos Kauno filialu, įtraukti studentus į mūsų spektaklius, atidžiai stebėti jų kūrybinį augimą”, – kalbėjo Muzikinio teatro vadovas.
Meras Arvydas Garbaravičius priminė, kad Kaunas turi daug miestų „giminaičių”, ir keičiantis su jais kultūrinėmis programomis Muzikinio teatro dainininkai ir muzikantai į jas galėtų įsijungti.
Laikinąją sostinę dabartinė ne visada girdi
Nešykštėjęs komplimentų Kauno vadovams už jų dėmesį kultūriniam gyvenimui, ministras V.Prudnikovas buvo santūresnis, kai kalba pasisuko apie pinigus ir galimą naują Muzikinio teatro statusą.
„Kaunui kaip buvusiai laikinajai sostinei dažnai tenka prisiimti valstybės masto renginių ir minėjimų naštą. Į tai reikėtų dažniau atkreipti dėmesį Vilniuje ir realiai padėti”, – sakė vicemeras Erikas Tamašauskas. Kultūros skyriaus vedėjas Sigitas Šliažas priminė, kad Muzikiniame teatre vyks miesto jėgomis organizuojamas Kipro Petrausko gimimo 120-ųjų metinių minėjimas. „Tai progai M. ir K.Petrauskų muziejus buvo pateikęs projektą išleisti kompaktinę plokštelę, tačiau jam įgyvendinti Kultūros ir sporto rėmimo fondas neskyrė lėšų. Gal dar yra vilties tos paramos sulaukti?”, – klausė valdininkas.
Ministro atsakymas viltingai nenuteikė: „Projektų pateikiama šimtai, juos vertina ir sprendžia ekspertai. Be to, labai svarbu juos pateikti iš anksto, maždaug prieš metus. K.Petrausko įdainavimų garso įrašų ir filmuotos bei fotografinės medžiagos yra daug, ją išsaugoti, perkeliant į naujas laikmenas, reikia kompleksiškai, ne po vieną plokštelę”, – dėstė V.Prudnikovas.
Norėtų susigrąžinti istorinį pavadinimą
Mįslinga šypsena ir be komentarų ministras sutiko ir ambicingą Benjamino Želvio idėją Muzikiniam teatrui sugrąžinti jo prieškarinį – Valstybės teatro vardą. „Tai yra istorinis šio teatro pavadinimas. Valstybės teatras Kaune buvo susijęs su Lietuvos operos ir baleto ištakomis bei prieškariniu suklestėjimu. Būtų labai teisinga atkurti istorinę tiesą ir sugrąžinti teatrui jo tikrąjį vardą, statusą bei jį atitinkančią paramą. Beje, centrinėje ložėje iki šiol yra išlikusios Valstybės teatro emblemos, bylojančios apie jo garbingą praeitį”, – kalbėjo B.Želvys. Jis prašė paramos iš Kultūros ministerijos ir miesto bent kosmetiniam teatro salės remontui ir naujoms kėdėms.
Ministras konkrečiai nieko nežadėjo, bet džiaugėsi, kad šiemet kultūros biudžetas padidėjo net 11 milijonų litų, o programa „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” finansuojama atskira biudžeto eilute. „Politikai gyvena trumpai. Todėl būdamas ministro poste noriu kultūros traukinį paleisti tokiais bėgiais, kad atėjęs naujas jau negalėtų jo sustabdyti ir pakeisti vykstančių procesų”, – atviravo V.Prudnikovas. Jis užsiminė ir apie teatruose dirbantiems žmonėms gyvybiškai svarbias realijas: „Artimiausiu metu reikėtų kelti teatrų techninio personalo atlyginimus, kurie yra labai maži, išsaugoti teatralų rentą ir jiems išėjus į pensiją”.
Rūta Kanopkaitė