Nauja bendrovė skatins Vakarų įmones perkelti dalį veiklos į Rytų Europą

Nauja privataus lietuviško kapitalo įmonė UAB „Outsourcing Direct” teigia radę neužpildytą konsultacinio verslo nišą – bendrovė motyvuos Vakarų valstybių kompanijas savo nepagrindinę veiklą perkelti į Baltijos šalis ir Ukrainą. Įmonės steigėjai Saulius Masalskis ir Dmitrij Čudakov, skirtingu laiku buvę UAB „Klaipėdos Maisto Produktai” generaliniais vadovais, tikisi pritraukti Baltijos regiono ir Ukrainos gamintojus bei rinkodaros ir IT paslaugų teikėjus, kurie gaus naudą teikdami savo paslaugas su Vakarų įmonių prekių ženklais.
„Vis didėjant ekonomikos globalizacijos tendencijoms, inovatyvios įmonės naudojasi operacinių išlaidų skirtumais atskirose šalyse savo produktyvumui didinti. Prekių ir paslaugų gamybos perkėlimas į pigesnių sąnaudų šalis (angl. outsourcing) yra akivaizdus šio proceso pavyzdys. Pagal rinkos tyrimo įmonės „Aberdeen Group, Gartner and IDC” duomenis, dėl žymios naudos gaunamos perkeliant prekių ir paslaugų gamybą svetur, prognozuojama, kad ši rinka augs 30-40% kasmet artimiausius penkerius metus” – teigė „Outsourcing Direct” vadovas S.Masalskis.
Pasak jo, į rinką ir galutinį vartotoją orientuotos įmonės koncentruoja savo pastangas į pagrindinę veiklą – rinkodaros procesus, nepagrindinės veiklos vykdymo funkcijas perduodama išoriniam gamintojui, dažniausiai esantį pigių sąnaudų šalyse.
„Istoriškai Rytų Europos šalyse situacija susiklostė taip, kad dabar kurti savo prekinį ženklą ir didinti jo vertę Europos rinkose yra labai brangu. O neturint pasaulinio lygio rinkodaros specialistų ir neskiriant milžiniškų pinigų rinkodarai, sunku tikėtis jų grąžos net ir ilgu periodu. Todėl tokiame kontekste Rytų Europos įmones mes traktuojame kaip Vakarų valstybių įmonių prekinių ženklų ir juos lydinčių paslaugų, įskaitant IT, gamintojas”, – tvirtino įmonės vadovas.
„Outsourcing Direct” vadovo nuomone, daugelis Rytų Europos gamintojų ir paslaugų teikėjų tarptautinėse rinkose galėtų save pozicionuoti kaip turinčios tikslą aptarnauti Vakarų užsakovų poreikius gamybai ar paslaugoms. „Tačiau reikia suprasti ir tai, kad šalių, turinčių pigią darbo jėgą ir verslo infrastruktūrą bei praktikuojančių agresyvią mokesčių politiką, patrauklumas užsienio investuotojams nesitęs amžinai. Rytų Europos šalys palaipsniui turėtų vystyti ir kitus konkurencingumą lemiančius faktorius”, – įsitikinęs S.Masalskis.
Pagal Vokietijoje atliktą rinkos apžvalgą, 90% šios šalies mechaninių įrenginių gamintojų per artimiausius 5-10 metų planuoja perkelti dalį savo gamybos į Kiniją ir Rytų Europos šalis.
„Klausimas tik, ar Lietuva bus konkurencinga priimti šias investicijas ar gamybos užsakymus. Iki šiol Vyriausybė nėra peržiūrėjusi investicijų skatinimo programos pasikeitusių globalių ekonomikos sąlygų kontekste, nėra aiškios investicijų prioritetų politikos. Investicinis klimatas Lietuvoje tampa mažiau konkurencingas, palyginti su kaimyninėmis šalimis”, – perspėjo S.Masalskis.