Močiutės elgesys gali turėti įtakos būsimų anūkų sveikatai

Prieš 2 500 metų Euripidas pastebėjo, kad „už tėvų nuodėmes atsako vaikai”, o šiuolaikiniai mokslininkai nustatė, kad gamta gali būti dar negailestingesnė, nei manė senovės graikas, – vaikams gali tekti atsakyti ir už savo senelių nuodėmes.

Toks kartų poveikio efektas pastaruoju metu itin domina mokslininkus, tiriančius ligas, kurios atsiranda embriono vystymosi periodu. Jie bando nustatyti, kaip embrioninės sąlygos paveikia besivystantį organizmą, kad praėjus dešimtmečiams žmogus suserga diabetu, širdies ir kraujagyslių, imuninės sistemos ir kitomis ligomis. Dėl šių ligų įprasta kaltinti genus arba gyvenimo būdą, bet neatsižvelgiama į tai, ką kūdikis gavo per placentą.

Pavyzdžiui, jei vaisius negauna pakankamai maisto, tai jam gali susidaryti „ekonominis fenotipas” dėl to, kad jis stengsis gauti kuo daugiau maistingųjų medžiagų per kiekvieną maitinimąsi. Gimęs toks vaikas, esant maisto trūkumui, parodys tokį pat „ekonomiškumą”, o tai „spurgų ir mėsainių” pasaulyje – tiesus kelias į antrojo tipo diabetą.

Nepakankamas maitinimasis vaisiaus formavimosi periodu taip pat gali tapti hipertonijos priežastimi: jei tai priverčia vaisių gaminti ribotą kiekį kepenų ląstelių, tai suaugęs žmogus, kuriuo šis vaisius kažkada taps, visiškai nesugebės reguliuoti kraujo spaudimo.

Dabar mokslininkai jau atskleidė, kad šiuos procesus kontroliuoti galima dar mažiau, nei buvo manoma anksčiau, todėl kad efektas gali persiduoti kartoms.

Ne per seniausiai mokslininkai paskelbė, kad vaiko, kurio močiutė rūkė, kol ji dar įsčiose nešiojo jo motiną, rizika susirgti astma yra dukart didesnė nei to, kurio močiutė savo vaisiaus kancerogenais nenuodijo.

Įsidėmėtina, kad pavojus vaikui dėl to, kad rūkė močiutė, yra ne mažesnis nei pavojus, kai rūko mama. Tiems vaikams, kurių mamos per nėštumą rūkė, rizika susirgti astma vaikystėje yra 1,5 karto didesnė nei nerūkančių mamų vaikams. Vaikams, kurių močiutės rūkė nešiodamos jų mamas, tikimybė susirgti astma 2,1 karto didesnė. Taip skelbia mokslininkai žurnale „Chest”.

„Net jei mama nerūkė, šis efektas atsiliepia anūkams, – sako Frenkas Hililendas iš Pietų Kalifornijos universiteto Los Andžele, ištyręs 908 vaikus. – Jei tabako rūkymas gali daryti poveikį iš kartos į kartą, vadinasi, jis yra pavojingesnis, nei mes manėme anksčiau.”

Kaip atsiranda „močiutės efektas”? Vieni spėja, kad dėl to kaltas DNR embriono kiaušialąstėje (žinoma, kad mergaitės kiaušialąstės formuojasi iki jai gimstant).

Tabako dūmuose esančios cheminės medžiagos gali pakeisti kiaušialąstės genotipą, tarp jų ir genus, atsakingus už vaiko, kuris gims iš šios kiaušialąstės, imuninę sistemą.

Rezultatai, gauti tiriant gyvūnus, nurodo kitas galimas „močiutės efekto” priežastis. Neseniai mokslininkai pranešė atradę, jog nutukimas ir insulino rezistencija, kaip antrojo tipo diabete, gali išsivystyti žiurkių, kurios nėštumo arba laktacijos periodu maitinosi mažai baltymų turinčiu maistu, „anūkams”. Maža to, Elena Zambrano ir jos kolegos iš Mechiko sveikatos ir mitybos instituto žurnale „Journal of Physiology” rašo, kad efektas pastebimas net jei pirmosios kartos palikuonys buvo sveiki.

Sprendžiant iš visko, žmonėms neturi reikšmės, kokių maistingųjų medžiagų trūksta vaisiui – per mažai kalorijų, per mažai baltymų ar per mažai kitų maistingųjų medžiagų – po keleto metų visa tai gali tapti diabeto, hipertonijos ir kitų ligų priežastimi. „Tai byloja apie tai, jog ryšys tarp suaugusiųjų ligų ir maitinimosi nėštumo periodu lemia pagrindines priežastis,” – sako Saimonas Lenglis-Evansas iš Notingemo universiteto Anglijoje. Pagrindiniai įtarimai – vaisiaus DNR veiklos arba hormonų balanso per placentą pakitimas.

Sąrašas to, kas gali persiduoti kartoms, ilgėja ir tai kelia nerimą. Erija Stein iš Emori universiteto Atlantoje sako, kad jeigu jūs, būdamas vaisiumi, per pirmuosius tris nėštumo mėnesius negavote reikiamo kiekio maisto, tai ant jūsų klubų nesusidarys pakankamai riebalinio audinio. Jei būdamas vaikas ar suaugęs žmogus jūs suvartosite daugiau kalorijų nei išeikvosite – perteklius kaupsis pilvo srityje, o ne ant klubų. Dėl to jūsų figūra pasidarys obuolio formos, o tai pranašauja padidėjusią širdies ligų riziką.

Mokslininkai iš Šiaurės Vakarų universiteto Evanstoune skelbia, kad kai embrionai, kuriems trūko maisto, sulaukia paauglystės, jų reakcija į vakcinaciją būna ne tokia efektyvi kaip vaikų, kurių mamoms nėštumas praėjo normaliai. O kai mergina, turinti imuninės sistemos problemų, pastos, jos galimybės pasauliui padovanoti sveiką kūdikį bus mažesnės.

Išvertė Rima Bruzgulytė