Netoli Kauno esantį Raudondvario dvaro ansamblį gali išgelbėti tik šiuolaikišką vadybą išmanantys ir projektus mokantys rengti šeimininkai
Sekmadienį Raudondvario dvaro ansamblio teritorijoje klasikinės muzikos koncertas vyko tolėliau nuo senovinės oranžerijos. Baimintasi, kad ant M.K.Čiurlionio styginių kvarteto muzikantų ir publikos neužkristų sukiužusio pastato stogo atplaišos. Nemokamą koncertą iš ciklo „Išsaugokime Lietuvos pilis, dvarus ir parkus” surengė M.K.Čiurlionio muzikos rėmimo fondas.
Svajoja apie kultūros židinį
Trys didžiausi XVI a. grafų Zabielų įkurto, grafų Tiškevičių valdymo laikotarpiu suklestėjusio dvaro pastatai – buvusios arklidės, oranžerija ir pilis – priklauso LŽŪU Žemės ūkio inžinerijos institutui. Būtent juos, Raudondvario kultūros centro direktorės Violetos Visockienės nuomone, būtų verta pirmiausiai prikelti naujam gyvenimui. Buvusios arklidės – ideali vieta įrengti parodomąsias keramikų, drožėjų dirbtuves. Oranžerijoje yra vietos net dviem parodų salėms. Piliai, kurioje šiuo metu veikia J.Naujalio muziejus, gyvybės dar įpūstų čionai iš ankštų patalpų perkelta Raudondvario muzikos mokykla.
V.Visockienės pasakojimu, planai Raudondvario dvaro ansamblį paversti turistų ir vietinių traukos centru kuriami jau 15 metų. Buvo įsisteigusios net kelios pilies bičiulių iniciatyvinės grupės, tačiau finansinės paramos nedaug tegavusios idėjos numirė, o aktyvistai išsisklaidė.
Kultūros centro direktorė mato tik vienintelę išeitį išgelbėti istorinį kompleksą: institutui priklausančius pastatus turi perimti Kauno rajono savivaldybė. Kauno rajono valdžia, V.Visockienės teigimu, šiam žingsniui pritaria. Tačiau besikeičiant merams, lemtingojo sprendimo priėmimas vis buvo atidedamas.
Ieškojo privataus investuotojo
Žemės ūkio inžinerijos instituto direktorius Gvidas Rutkauskas svarstė, kad tikriausiai instituto taryba pritartų sprendimui dvaro pastatus perduoti į kitas rankas. Tačiau tik tuo atveju, jei būtų akivaizdu, kad naujasis šeimininkas turės lėšų pastatų rekonstrukcijai. „Esame apskaičiavę, kad pradžiai reikėtų 10 milijonų litų”, – tvirtino G.Rutkauskas ir pridūrė nemanąs, kad Kauno rajono savivaldybė galėtų rasti šią sumą.
„Reikia visiškai atnaujinti pastatų stogus, rekonstruoti vidų, pertvarkyti kanalizacijos, vandentiekio, šildymo sistemas, atkurti autentišką parko aplinką”, – dvaro atkūrimo darbus vardijo direktorius. Jis pastebėjo, kad dalis dvaro statinių (buvusios „oficinos”, sodininko namelis ir „bravoras”) – privatizuoti ir tapę gyvenamaisiais būstais. Norint atkurti dvaro ansamblio visumą, tektų juos išpirkti. Tam irgi reikėtų nemažai lėšų.
G.Rutkausko nuomone, dvarą atkurti gali tik privatus investuotojas, nusiteikęs įkurti čia viešbutį ar restoraną. Tačiau turtingų investuotojų paieškų metu, pasak direktoriaus, paaiškėjo, kad niekas nenusiteikęs kišti savo milijonų ten, iš kur jų neatgaus visą savo gyvenimą.
Kol kas institutas kasmet iš savo lėšų skiria po 15 tūkstančių litų, kurių užtenka tik minimaliai dvaro priežiūrai. G.Rutkauskas prisipažino su baime laukiąs kitų metų, nes sklinda kalbos, kad iš biudžeto institutui bus skirta dar mažiau lėšų. „Turėsime atleisti maždaug pusę darbuotojų. Ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės dar nemano, kad verta finansuoti mokslinius tyrimus”, – savosios įstaigos problemas dėstė direktorius.
Paraiškos oranžerijai restauruoti nepateikė
Seimo narys Viktoras Muntianas, išrinktas Kauno-Kėdainių apygardoje, vakar domėjosi Raudonvario dvaro pastatų padėtimi. Tačiau V.Muntianas neigė, kad jo dėmesį į nykstantį ansamblį atkreipė M.K.Čiurlionio muzikos rėmimo fondo surengtas koncertas. „Rinkimų kampanijos praėjusį rudenį metu lankiausi Raudondvaryje. Esu įsitikinęs, kad paveldiniais dvaro pastatais turi būti rimtai rūpinamasi. Nutariau pasidomėti, kaip situacija pasikeitė per metus”, – sakė Seimo narys.
V.Muntiano nuomone, nesvarbu, kieno rankose yra dvaro pastatai, svarbu, kad šeimininkas jais rūpintųsi. Seimo nariui nepasirodė, kad Žemės ūkio inžinerijos instituto vadovybė tai daro pakankamai. „Tačiau valstybinės įstaigos vadovas vienas nepajėgus išspręsti paveldo objekto problemų”, – V.Muntianas teisino instituto, kuriame dirba 86 žmonės ir kuriam valstybė kasmet skiria 1,35 milijono litų, vadovą.
Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vyresnioji inspektorė Asta Naureckaitė teigė, kad netoli Kauno esantis nuostabus Raudondvario dvaro ansamblis yra nepelnytai pamirštas ir nepakankamai išnaudojamas.
Didžiausias pavojus, anot paminklosaugininkės, gresia buvusiai dvaro oranžerijai. Kol kas paraiškos jos avarinei būklei likviduoti paminklosaugininkai iš instituto vadovybės negavo. Paskutinis paraiškų pateikimo terminas, anot A.Naureckaitės, – gruodžio 1 d.
Raudondvario dvaro ansamblis turi aukščiausią paveldo objekto – saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės – statusą, todėl tikėtina, kad paraiška dvaro oranžerijos avarinei būklei likviduoti susilauktų valstybinių institucijų pritarimo.
Žilvinė Petrauskaitė