Keleto entuziastų jau kuris laikas puoselėjama idėja Klaipėdoje įsteigti marinistikos centrą pamažu įgyja realius kontūrus.
Prieš keletą savaičių sutarus, kad tokio centro atsiradimas ne tik reikalingas, bet ir visiškai įmanomas, vakar analizuota, kokių konkrečių veiksmų derėtų imtis šiai idėjai paversti kūnu.
Pratęstų „Budžio” veiklą
Vienas iš šio sumanymo autorių kelių jau įgyvendinamų vandens turizmo projektų ekspertas Kęstutis Oginskas teigė būsimą marinistikos centrą įsivaizduojąs kaip kadaise uostamiestyje aktyviai veikusio klubo „Budys” darbo tęsėją.
Pasak jo, pastaruoju metu iš esmės pasikeitus situacijai, atsiradus galimybei naudotis „Budžio” laikais nė neegzistavusiais finansavimo šaltiniams, marinistikos centras ne tik galėtų imtis šiuo metu krizę išgyvenančio klubo pradėtų darbų, bet ir žymiai išplėsti jų spektrą. Vis dėlto, K. Oginsko įsitikinimu, pagrindinė tokio centro veiklos sritis liktų ta pati – jūrinio paveldo saugojimas ir puoselėjimas.
Pasak Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus Jono Genio, šiuo atveju jūrinį paveldą reikėtų traktuoti plačiąja prasme. Tai ne tik senieji laivai, jų paieška bei restauravimas, bet ir visa jūrinė infrastruktūra: laivų statyklos bei remonto įmonės, senieji uosteliai, švyturiai, galų gale pats priekrantės kraštovaizdis.
Kad ir kaip būtų keista, sakė J. Genys, uostamiestyje iki šiol nėra institucijos, kuri visu tuo profesionaliai rūpintųsi ir puoselėtų.
Taps koordinatoriumi
Kita svarbi būsimo marinistikos centro veiklos sritis – jūrinių projektų inicijavimas, rengimas ir įgyvendinimas, naujų partnerių bei sėkmingai veiklai reikalingų lėšų paieška.
Klaipėdos miestas keletame tokių projektų jau dalyvauja ar ruošiasi dalyvauti. Marinistiniais projektais domisi Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėdos universitetas, kitos Savivaldybės, visuomeninės organizacijos. Užmegzti glaudūs ryšiai su Pietų Norvegijos Ostfoldo ir Vestfoldo apskritimis, Kaliningrado srities administracija, Kaliningrado municipalitetu.
Pasitarimo dalyvių įsitikinimu, marinistikos centro įkūrimas būtų logiška jau pradėtų darbų tąsa, padėtų geriau koordinuoti įvairių suinteresuotų pusių – valdžios institucijų, mokslo įstaigų, muziejų – pastangas marinistikos srityje, generuotų naujas idėjas.
Ne mažiau dėmesio ketinama skirti ir vandens turizmo plėtrai bei šviečiamajai veiklai. Marinistikos centras, anot pasitarimo dalyvių, galėtų tapti buriavimo mokyklos kūrėju, oraganizuoti mažųjų laivų statybos ir remonto specialistų rengimą, taip pat paspartinti jūrų kadetų mokyklos steigimą.
Bus viešoji įstaiga?
Jau pirmajame pasitarime buvo prieita prie bendros nuomonės, kad būsimasis marinistikos centras turėtų viešosios įstaigos statusą.
Kaip galimi jos steigėjai įvardyti uostamiesčio Savivaldybė ir Klaipėdos universitetas. Nepaisant to, jog jų vadovai tokiam sprendimui iš esmės neprieštaravo, tam, kad reikalai pajudėtų, būtina gauti atitinkamai miesto Tarybos ir universiteto Senato pritarimą.
J. Genio įsitikinimu, vienu iš marinistikos centro steigėjų galėtų tapti ir Kultūros vertybių apsaugos departamentas. Tai, sakė muziejaus direktorius, padėtų lengviau įveikti biurokratines kliūtis derinant projektus, be to, atvertų naujas finansavimo galimybes.
Pradiniame etape – apie metus – marinistikos centrą ketinama išlaikyti steigėjų lėšomis. Preliminariais apskaičiavimais, apie 60 tūkst. litų reikėtų dviem etatams išlaikyti, dar 24 tūkst. litų atsieitų patalpų nuoma bei kitos paslaugos. Vėliau, prognozuojama, įstaiga jau pajėgtų pati save išlaikyti.
Pradžia jau yra
Įsteigtas marinistikos centras veiklą pradėtų ne tuščioje vietoje.
Šiuo metu su partneriais norvegais baigiamas rengti ir derinti projektas „SuDeMa”. Jo tikslas – skatinti Lietuvos ir Norvegijos bendradarbiavimą puoselėjant jūrinį paveldą, marinistinę kultūrą, plėtojant vandens turizmą.
Kitas pradėtas darbas – „Pilotinė apleistų pramonės objektų Kaliningrado srityje ir Lietuvoje pritaikymo vandens turizmo reikmėms galimybių studija”. Klaipėdoje ši studija tiria laivų kapinių Smiltynėje panaudojimo turizmo reikmėms galimybę. Planuojama, kad čia galėtų įsikurti turizmo informacijos centras, buriavimo mokykla, o marių pakrantė taptų viena iš klaipėdiečių poilsio bei pramogų vietų.
Klaipėda taip pat dalyvauja projekte, kurio tikslas – kartu su Kaliningrado sritimi Kuršių mariose sukurti bendrą mažųjų uostų tinklą ir tokiu būdu atgaivinti laivybą vidaus vandenimis itin patraukliu maršrutu Klaipėda – Nida – Zelenogradskas – Kaliningradas – Gdanskas.
Klaipėdos savivaldybė kaip partneris dalyvauja keliuose projektuose, kurių paraiškos finansavimui gauti dar tebesvarstomos.
Pasitarimo dalyvių įsitikinimu, įsteigus šią įvairiapusę veiklą koordinuojantį marinistikos centrą, tiek esamų, tiek būsimų projektų įgyvendinimas tikrai paspartėtų.
Vilija Šilinienė