Šeštadienį Klaipėdoje pasibaigė antrasis tarptautinis simpoziumas „Neužšąlanti kultūra 2005”. Šiemetinio simpoziumo temą „Kultūros paveldonauda: geri ir blogi sprendimai” plenarinėse sesijose gvildeno iš visos Europos suvažiavę paveldo ekspertai, o menininkai savo požiūrį į paveldą išreiškė festivaliu „Pamirštos vietos”.
„Pamirštų vietų” programoje buvo trys renginiai, paženklinę tris istoriškai ir kultūriškai svarbias, tačiau miestiečių pamirštas vietas.
Vėlų ketvirtadienio vakarą, nepabūgę šalčio ir vėjo klaipėdiečiai menininkai Benas Šarka, Rytis Zenkevičius bei jų suburta komanda pakvietė miestelėnus į Jono kalnelio salą. Buvusiuose Klaipėdos gynybiniuose įtvirtinimuose teatralai sukūrė erdvinę ugnies ir vandens instaliaciją „GYVAtės šnabždesiai”, skirtą ugnyje dingusiam miestui prisiminti.
Deja, šį teatralų sumanymą sutrikdė gamtinės sąlygos. Vėjas neleido sinchroniškai įsižiebti ugniai ir menininkams nepavyko sukurti griežtų kompozicijos kontūrų, tačiau ore švytuojantys ugnies kamuoliai vis tiek atrodė efektingai.
Šeštadienio vakaro tamsoje netikėtai nušvito dar viena Klaipėdos senamiesčio vieta. Tomo ir Didžiojo Vandens gatvių skersgatvyje menininkas iš Kauno Eimis Markūnas pristatė festivalio publikai iliuminacinį-cirkuliuojantį objektą „Jungtis”. Didžiulis erdvinis kubas, apraizgytas raudonai ir mėlynai švytinčiais vamzdeliais, kurių viduje cirkuliuoja skystis, simbolizuoja šioje vietoje buvusią, tačiau 1705 m. užpiltą, Danės upės senvagę bei 1722 m. įvykusį dviejų konkuruojančių miesto dalių sujungimą, bei jų gyventojų kraujo susimaišymą. Objektas „Jungtis” puošė Klaipėdos senamiestį visą savaitgalį.
Festivalį užbaigė renginys Kultūrų komunikacijų centro (buvusių menininkų namų) kiemelyje. Gausiai susirinkusiai publikai buvo priminta, kad ji stovi viename iš buvusio Frydricho priemiesčio amatininkų kiemų – būtent čia pristatytas svarbiausias Klaipėdos senamiesčio architektūros bruožas, skiriantis mūsų miestą iš kitų Lietuvos miestų, – fachverkas. Menininkas Andrius Gaubys (Kretinga-Palanga) pateikė modernią fachverko stiliaus interpretaciją „Ketvirtas matmuo”.
Bene įdomiausia ir turiningiausia festivalio „Pamirštos vietos” dalimi tapo – knygos „Klaipėdos fachverkas” pristatymas. Jos autoriai Klaipėdos savivaldybės paminklotvarkos skyriaus vedėja Rima Noreikienė bei istorikas, fotografas, leidėjas Kęstutis Demereckas papasakojo apie fachverko atsiradimo ištakas ir jo raidą. O jų pasakojimą iliustravo skaidrės su fachverko stiliaus architektūros pavyzdžiais.
Vakarą vainikavo efektinga „Henriko Žižio ir Co” sukurta šviesos grafikos, vaizdo ir elektroninės muzikos kompozicija „Perpetuum mobile in Light Nr. 2”. Fachverko rėmuose nušvito Klaipėdos senamiesčio vaizdų, architektūros detalių fragmentai, harmoningą muziką keitė žmonių balsai, kiemelyje esančio pastato vaiduoklio langų ertmėse suspindo kompiuterinės grafikos pagalba sukurtos žvaigždės, gėlės. Visa tai žiūrovams paliko neišdildomą įspūdį. Todėl renginiui pasibaigus daugelis dar nenorėjo skirstytis ir šiltą rudens vakarą pasiliko kiemelyje pavakaroti.
Jurga Petronytė