Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato (VPK) pateikiamose įvykių suvestinėse nesiliauja pranešimai apie nusikaltimus, susijusius su fizinio skausmo suteikimu, kūno sužalojimais, apiplėšimais bei grasinimais nužudyti. Akivaizdu, kad dažniausiai tokiais atvejais nusikaltėliai sau į pagalbą pasitelkia atitinkamą amuniciją, kuri, pasak pareigūnų, ja disponuojantiems asmenims gali užtraukti nemenką atsakomybę.
Įstatymuose viskas apibrėžta
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, reglamentuojantis pastarųjų apyvartą, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, griežtai apriboja, kokius ginklus asmuo gali turėti ir nešiotis su savimi viešoje vietoje. Vis dėlto policijos pareigūnams tenka apgailestauti, kad į šias taisykles retai kada atkreipiamas visuomenės dėmesys.
Vienas iš įstatymo punktų aiškiai apibrėžia, kad Lietuvos Respublikoje draudžiami nešaunamieji smogiamojo ar svaidomojo pobūdžio ginklai, kurių sąraše išvardyti kastetai, „blakštai”, mėtomosios žvaigždės ir kita. Būtent šis punktas ir konstatuoja, kad įvairiuose smurtiniuose nusikaltimuose naudojamos beisbolo lazdos ar kiti įnagiai yra visiškai neleistini. Tačiau tai nė kiek nedrausmina gatvėse besišlaistančių chuliganų, dažnai besinešiojančių užantyje grėsmę keliančius ginklus.
Bene pagrindiniu ir dažniausiu daugelio nusikaltimų įrankiu tituluojamas peilis, įstatyme vadinamas nešaunamuoju duriamuoju ir pjaunamuoju ginklu, taip pat turi tiksliai numatytus kriterijus. Toks ginklas su automatiškai iššokančia arba atlenkiama geležte yra draudžiamas, jeigu geležtė ilgesnė nei pusdevinto centimetro, per vidurį siauresnė nei 14 proc. jos ilgio arba iš abiejų pusių paaštrinta.
Kolekcijoje – atsitiktiniai eksponatai
Kauno miesto VPK Viešosios policijos Patrulių rinktinės vadas Tauris Stauskis „Kauno dienai” pademonstravo tik nedidelę dalį įvairių rūšių šaltųjų ginklų, kurių dalis yra savadarbiai: „Sulaikius įtariamuosius, jų turimi bet kokie ginklai būna išimami detaliam tyrimui, o vėliau, priklausomai nuo situacijos, keliauja į tolesnes teisėsaugos institucijas, todėl tarp mūsų surinktų daiktų jie nepapuola. Tačiau pasitaiko, kai mieste patruliuojantys pareigūnai tokių radinių aptinka išmėtytų įvairiose masinio susibūrimo vietose, atokesniuose kiemuose ar užkampiuose”.
Pareigūnai linkę manyti, kad tokius įnagius besinešiojantys asmenys kaipmat numeta juos į šalį, nenorėdami užsitraukti teisėsaugininkų nemalonės. Patruliams yra tekę matyti, kaip jaunuoliai, atsitiktinai pastebėję pareigūnus, greitai ištuština kišenes ir sprunka tolyn.
Nemenką patrulių surinktą savotišką kolekciją sudaro guminės, metalinės, medinės lazdos bei kuokos, įvairaus dydžio peiliai, kastetai ir netgi įnagiai, pagaminti iš dviračių grandinių. Pastaruosius radinius galima vadinti kauniečių savigynos ginklais, nes būtent taip dažniausiai bando teisintis sulaikytieji, kai pas juos patikrinimo metu randami panašaus pobūdžio daiktai.
Visuomenei trūksta supratimo
Policijos pareigūnai įvairių draudžiamų ginklų sako surandantys ne tik tikrindami pėsčiuosius, tačiau ir automobiliuose. Paprastai nemenko dydžio lazdos transporto priemonėse būna slepiamos ant grindų po sėdynėmis arba bagažinėse. Be to, automobiliuose aptinkama šaunamųjų ginklų, tarp kurių neretai pasitaiko uždrausti perdirbti dujiniai pistoletai. T.Stauskis pastebėjo, kad netgi parduotuvėse pirktus šratinius revolverius turintys asmenys dažnai nepaiso taisyklės, jog tokie ginklai privalo būti laikomi tik namuose.
„Žmonės dažnai piktinasi, kai pareigūnai aptinka pas juos įtarimą sukeliančių daiktų. Keisčiausia, jog netgi nepilnamečiai, besinešiojantys su savimi peilius ar kitokius įnagius, tikina turį tam tėvų leidimą, o kartais pasitaiko atvejų, kai ir patys globėjai prisipažįsta davę savo atžaloms pinigų, kad šie nusipirktų savigynos priemonių”, – pasakojo T.Stauskis.
Nepaisant to, kad dažniausiai neleistinus ginklus besinešiojantys piliečiai tikina tokiu būdu užsitikrinantys savisaugą, kiekvienas sulaikytasis iškart keliauja į policijos įstaigą, o jo turėtas įrankis siunčiamas detaliam ekspertų tyrimui. Gavus pastarųjų išvadas, nustatoma, ar radinys iš tiesų laikytinas šaltuoju ginklu, o vėliau sprendžiama, ar jo savininkui bus taikoma administracinė atsakomybė, ar pradedamas ikiteisminis tyrimas.
Numatyta derama atsakomybė
Administracinių teisės pažeidimų kodekso viename iš straipsnių numatyta, jog tokių ginklų įgijimas, laikymas bei naudojimas užtraukia baudą nuo dviejų iki keturių šimtų litų su šių daiktų konfiskavimu. Tuo tarpu Baudžiamajame kodekse už disponavimą ginklais ar šaudmenimis, priklausomai nuo jų kiekio, bausmė gali siekti nuo arešto iki aštuonerių metų nelaisvės.
„Įtariamųjų patikrinimai vyko ir tikrai intensyviai bus vykdomi toliau, nes niekada negalima atmesti tikimybės, jog bet kuriuo šaltuoju ar šaunamuoju ginklu galėjo būti įvykdytas nusikaltimas”, – patvirtino Patrulių rinktinės vadas.
Kalbėdamas apie galimus patarimus eiliniam piliečiui, T.Stauskis pabrėžė, jog gyventojai turėtų gerai įsigilinti į bet kokio ginklo laikymo bei panaudojimo taisykles ir tik po to nuspręsti, ką įsigyti. Pasak komisaro, netgi savigynai laikomo šaunamojo ginklo demonstravimas prilygsta psichologiniam smurtui, o jo panaudojimas ne pagal paskirtį ar reikalavimus gali sukelti nemenkų papildomų rūpesčių.
Tomas Jarusevičius