Vokietijoje prasidėjo priešlaikiniai šalies žemųjų parlamento rūmų Bundestago rinkimai, turėsiantys milžinišką reikšmę tolesnėms struktūrinėms reformoms visoje Europoje. Rinkimų baigtį lems milijonai žmonių, kurie iki paskutinės minutės negalėjo apsispręsti, už kurią partiją atiduoti savo balsą.
Krikščionių demokratų (CDU/CSU) lyderė ir kandidatė į kanclerio postą Angela Merkel (Angela Merkel) turėtų tapti pirmąja šalies istorijoje vyriausybės vadove ir pakeisti socialdemokratą Gerhardą Šrioderį (Gerhard Schroeder), kuris kartu su koalicijos partneriais iš žaliųjų partijos Vokietijai vadovavo septynerius metus.
Rinkimų apylinkės atsidarė 8 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku. Jos dirbs iki 18 val. vietos (19 val. Lietuvos) laiku. Pirmųjų balsavusiųjų apklausų tikimasi sulaukti apie 19 val. Lietuvos laiku, o pirmųjų duomenų apie rinkimų rezultatus – pirmadienio rytą.
Kadangi neapsisprendusių rinkėjų kaip niekada daug, visiškai neaišku, kokia valdančioji koalicija bus suformuota po sekmadienio Bundestago rinkimų.
Politologai prognozuoja keletą galimų koalicijų variantų, bet labiausiai tikėtini du iš jų.
Centro dešiniųjų ir centro kairiųjų koalicija (CDU/CSU + SPD). Dauguma Krikščionių demokratų sąjungos-krikščionių socialinės sąjungos (CDU/CSU) ir centro kairiųjų socialdemokratų (SPD) partijų lyderių teigė nenorį sudaryti vadinamosios „didžiosios koalicijos”, tačiau nuomonių apklausos rodo, kad ši sąjunga yra labiausiai tikėtina. Dėl esminių politinių skirtumų ši koalicija būtų labai trapi. CDU lyderė A. Merkel greičiausiai taptų Vokietijos kanclere, o G. Šrioderiui (Gerhard Schroeder) tektų atsistatydinti.
Centro dešiniųjų ir liberalų koalicija (CDU/CSU + FDP). Tokią vyriausybės koaliciją norėtų matyti finansų rinkos. Manoma, kad ši sąjunga skatintų ekonomikos augimą ir nutrauktų Vokietijos ekonominę stagnaciją. Nepaisant didelių nesutarimų tarp liberalų (FDP) ir konservatorių (CSU), šis aljansas valdė Vokietiją 16 metų, iki 1998 metų.
„Allensbach Institute” atliktos apklausos duomenimis, A. Merkel krikščionių demokratai (CDU), krikščionių socialinė sąjunga (CSU) ir palankiausi koalicijos partneriai – liberalai laisvieji demokratai (FDP) rinkimuose gautų 49,5 proc. balsų. Tokio skirtumo pagal Vokietijos rinkimų sistemą užtektų sudaryti daugumai.
Visos kitos rinkimuose dalyvaujančios partijos surinktų 48 proc. balsų. 32,5 iš jų pelnytų Vokietijos kanclerio G. Šrioderio socialdemokratai, 7 proc. – jų partneriai žalieji, o 8,5 proc. – kairiųjų partija.
Agentūros „Forsa” duomenimis, A. Merkel vadovaujama koalicija turėtų pelnyti nuo 48 iki 51 proc. rinkėjų balsų.
Šie rinkimai yra labai svarbūs ne tik Vokietijai, bet ir visai Europai. Darbo neturi apie 5 mln. vokiečių. Šalies pensijų sistema patiria krizę. Viešieji finansai balansuoja ties bankroto riba. O ekonomika, kažkada skatinusi viso Europos ūkio augimą, dabar stabdo senojo žemyno vystymąsi.
Analitikai pažymi, jog kitos Europos valstybės atidžiai seka ūkio ir struktūrines reformas Vokietijoje, nes jų sėkmės atveju bandys pasinaudoti Berlyno patirtimi.
2005-09-18 09:52