Bėdklausiai konsultuoja meilės, gyvenimo prasmės klausimais

Norinčiųjų tapti psichologinės pagalbos linijos konsultantais laukia ilgas, tačiau prasmingas kelias

Vaikų linija, jau aštuonerius metus vaikams ir paaugliams psichologinę pagalbą teikianti tarnyba, pradeda savanorių atrankas ir kviečia dirbti žmones, norinčius išmėginti save savanoriškame darbe. Psichologinės pagalbos poreikis yra milžiniškas ir daug didesnis, nei tarnyba gali suteikti, todėl nuolatos ieškoma galimybių plėsti prieinamumą bei didinti savanorių, teikiančių pagalbą vaikams, gretas.

2004 m. iš maždaug 1,2 mln. bandymų prisiskambinti į Vaikų liniją, prisiskambino apie 50 tūkst. vaikų ir paauglių, ir tai yra 15 kartų daugiau nei 1998 m.

Pakliūva į stresines situacijas

Gana dažnai vaikams ir paaugliams iškyla įvairių problemų. Vieni norėtų pabandyti vartoti kokius nors svaigalus, bet abejoja, ar verta, kiti jau pradėjo rūkyti, vartoti alkoholį ar kitus kvaišalus, susidūrė su sunkumais ir nori atsisakyti kenksmingo įpročio, tačiau nežino, kaip tai padaryti, yra girdėję, kad gali būti neigiamų pasekmių.

Į Vaikų liniją paskambinęs šešiolikmetis Ernestas pasakojo, kad jau 1,5 metų vartoja narkotikus. Pradėjo nuo „žolės”, o dabar jau perėjo prie stipresnių narkotikų ir jaučia, kad kiekvieną dieną jam reikia vis didesnės ir didesnės dozės. Dėl narkotikų vaikinas pradėjo vogti iš namų, dėl to labai pašlijo santykiai su tėvais. Vėliau pabandė vogti ir iš kitų vietų – dažniausiai iš parduotuvių.

Paauglys kalbėjo, kad kiekvieną dieną jaučiasi klaikiai – prabunda ir užmiega su mintimis apie tai, kur gauti pinigų naujai narkotikų dozei nusipirkti. Į mokyklą beveik nebeina, nes nėra noro, be to, visą dieną stengiasi iš kur nors „susiveikti” pinigų. Ernestas jaučiasi degradavęs, nebemato prasmės gyventi, juolab kad dėl narkotikų vartojimo jį neseniai paliko jo mergina. Pastaruoju metu šešiolikmetis vis dažniau pagalvoja apie savižudybę.

Tokie atsakingi pokalbiai užgriūva ne kiekvieną dieną, tačiau savanoriai turi būti pasirengę visokioms situacijoms.

Nori patarimo dėl gerbėjų

Vaikų linijos jaunimui tenka narplioti ir meilės reikalus. Nemažai bėdų paaugliams atsiranda susidomėjus priešingos lyties atstovais: kaip patikti, kaip pasirinkti vieną iš kelių gerbėjų, pasirengti rimtesniems santykiams?

Penkiolikametė Irma telefonu guodėsi, kad iš visų jos draugių būrelio ji vienintelė neturi vaikino. Mergina labai norėtų draugauti su kokiu nors vaikinu, juolab kad ir draugės nuolat apie tai jai užsimena. Mokykloje yra vienas vienuoliktokas, kuris Irmai labai patinka, bet mergina nežino, kokiu būdu patraukti jo dėmesį ir kaip su juo susidraugauti.

Bendraamžių skriaudos

Patyčios – dar viena tema, kuria dažnai tenka kalbėtis savanoriams. Į juos kreipęsis vienuolikmetis Tomas teigė, jog neturi draugų, nes yra storas ir negražus. Mokykloje berniukai jį stumdo ir nuolatos tyčiojasi, kad jis storulis, „nepakelia savo uodegos”. Per kūno kultūros pamokas berniukai net mokytojo liepiami nepriima Tomo žaisti, nes jis yra „žioplas” ir su „savo riebalais tik gadina žaidimą”. Vaikas jaučiasi labai vienišas ir nelaimingas.

Pasak savanorių, vieni vaikai tiesiog nori išsikalbėti, nes niekam kitam negali papasakoti arba bijo, nes vaikai, kurie kabinėjasi, gali grasinti ir gąsdinti.

Kartais vaikai galvoja, kad jais niekas netikės, o kartais tiesiog netiki, kad jiems kas nors gali padėti. Vaikai būna sutrikę, bijo kam nors prasitarti apie skriaudas, kurias patiria, nenori eiti į mokyklą ir gali pradėti praleidinėti pamokas. Tokiems vaikams labai svarbu, kad kas nors juos palaikytų.

Bėdos dėl žaislų

Šešerių metų Diana, paskambinusi psichologinės pagalbos telefonu, pasakojo, kad jai būna labai liūdna darželyje, nes visi vaikai turi gražių žaislų, o ji tokių neturi. Mamytė negali nupirkti. Vaikai darželyje nenori su Diana žaisti, sako, kad ji negražiai apsirengusi. Mergaitė labai nori turėti draugių, bet nežino, kaip susidraugauti.

Kartais vaikams būna sunku susirasti draugų, nes yra uždaresni, kartais jie jaučia, kad yra kitokie, ir dėl to nesusidraugauja su bendraamžiais. O kartais vaikams gali būti sunku susirasti draugų, kai jie persikelia gyventi į naują vietą.

Reikia padrąsinimo

Problemų dėl santykių šeimoje turintys vaikai kartais tiesiog nori kam nors papasakoti apie tai, kas vyksta jų namuose, nes negali ar nenori apie tai kalbėtis su bendraamžiais ir tėvais. Kartais jie jau žino, kaip elgtis susidariusioje situacijoje, bet nori, kad kažkas juos palaikytų ir padrąsintų veikti.

Yra daugybė situacijų, kylančių šeimose, kurios vaikus vienaip ar kitaip paveikia. Pavyzdžiui, 12 metų Marius susipyko su tėvais, nes šie gimtadienio proga jam vietoj žadėto kompiuterinio žaidimo padovanojo striukę. Striukė Mariui visai nepatinka, jis nenori jos nešioti, jaučiasi nusivylęs ir nelaimingas. Visas gimtadienis buvo sugadintas. O juk tėvai žinojo, ko jis labiausiai nori gimtadieniui.

„Šiandien vakare mūsų miestelyje vyksta diskoteka ir aš labai noriu į ją nueiti kartu su draugėmis. Bet mano mama manęs neleidžia… Aš jau bandžiau jos prašyti, bet tai nepadėjo. Kaip man prikalbinti mamą, kad leistų mane į šokius?” – klausė trylikametė Živilė.

Padeda ne tik telefonu

Šiuo metu dauguma dirbančių Vaikų linijoje savanorių yra studentiško amžiaus jaunimas, dauguma jų studijuoja psichologiją, tačiau netrūksta ir pasirinkusiųjų informatikos, kitokius mokslus.

Kartais savanoriais tampa ir vyresniųjų klasių moksleiviai ar studijas baigę, gyvenime jau įsitvirtinę žmonės. Šiuo metu Kauno vaikų linijoje be atlygio dirba 22 jauni žmonės.

Jie konsultuoja ne tik nemokamu telefonu 8-800-11111 kasdien nuo 11 iki 21val., bet ir laiškais bei internetu. Savanoriai taip pat dalyvauja įvairiose akcijose, drauge su Vaikų linijos darbuotojų komanda keliauja po mokyklas įvairiose Lietuvos vietose, organizuoja įvairias šventes, yra įkūrę Konsultantų klubą, leidžia Vaikų linijos laikraštuką.

Negauna atlygio, tik žinias

Kauno vaikų linijos koordinatorė Diana Skemundrienė teigė, jog norintieji išbandyti save būdami savanoriais, iš pradžių turėtų įvertinti savo amžių (priimami vyresni kaip 16 metų) ir apsispręsti, ar gali šiam prasmingam užsiėmimui atiduoti du vakarus per savaitę.

Pasak jos, pretendentai į savanorius konsultantus kviečiami dalyvauti atrankoje, o po atrankos – 6-8 mėnesių trukmės parengiamuosiuose kursuose, kurių metu būsimieji savanoriai įgyja vaikų ir paauglių konsultavimo žinių bei įgūdžių. Būnant savanoriu prireikia ne tik išankstinio pasirengimo, bet ir dvasinės stiprybės. Lengviausia pačiam padaryti darbą už kitą, o padėti jam susivokti reikia nemažai pastangų ir laiko.

Jurgita Murauskaitė