„Alytaus naujienose” pasirodžius publikacijai apie UAB „Bonvaldos servisas” baigiamo statyti Verslo ir prekybos centro patalpose planuojamą įrengti privačią pirminės sveikatos priežiūros kliniką sulaukėme įvairių miesto gyventojų vertinimų. Kai kurie alytiškiai, nusivylę jau esamos vienos ar kitos privačios įstaigos teikiamomis paslaugomis, siuntinėjimu tam tikrų tyrimų atlikti net ne į antrojo, o į to paties pirmojo lygio gydymo įstaigas, piktinosi, kam reikia dar vienos „žmonių vilionės”. O gydytojai būgštavo, esą būsima privati klinika „mus ir pacientus draskys lyg seną paklodę”.
Visiems buvo aktualus vienintelis klausimas, beje, ne mažiau svarbus ir pačiam „Bonvaldos servisui”, – ar miesto valdžia šios bendrovės pastate vis dėlto leis steigti privačią pirminės sveikatos priežiūros kliniką. Šiandien į šį klausimą tiksliai negali atsakyti ir pats miesto meras Vytautas Kirkliauskas: „Pirmiausia pirminės sveikatos priežiūros plėtrą ir jos poreikį analizuos komisija, paskui jos išvados bus svarstomos miesto savivaldybės tarybos komitetuose, galiausiai teikiamos svarstyti miesto tarybai”.
Nauja ir įdomi miesto mero idėja
V.Kirkliausko teigimu, šiuo metu iš miesto savivaldybės tarybos narių ir administracijos darbuotojų sudaryta darbo grupė, vadovaujama vicemero Sigito Kauzono, rengia Pirminės sveikatos priežiūros plėtros plano 2005-2006 metams papildymą. Planas po visų reikalingų procedūrų bus teikiamas svarstyti miesto savivaldybės tarybai.
Ne paslaptis, kad į šį planą taikosi įšokti ir „Bonvaldos servisas” su planuojama steigti privačia pirminės sveikatos priežiūros klinika. Bet apie tai V.Kirkliauskas tepasakė: „Kai „Bonvaldos servisas” pateikė prašymą, jame konkretaus privačios pirminės sveikatos priežiūros steigėjo nenurodė. Mes tik iš jūsų laikraščio sužinojome, kad tą kliniką planuoja steigti Kauno Šilainių šeimos sveikatos centras. Tad nuo minėtos darbo grupės iki miesto tarybos bus domimasi ir kalbamasi su steigėjais, jei jie norės, apie numatomos steigti klinikos galimybes, paslaugų kokybę ir gydytojų kvalifikaciją”.
Miesto meras, kalbėdamas apie galimą minėtos privačios klinikos kūrimą, pateikė naują ir įdomią mintį: „Kaip vieną variantų jos steigėjams mes bandysime siūlyti steigti antrojo lygio ambulatorinių paslaugų kliniką, nes tai būtų labai naudinga miesto gyventojams. Mano nuomone, dabar miesto gyventojams kebliausia patekti į antrojo lygio ambulatorinę Konsultacijų polikliniką ligoninėje. Į tokią antrojo lygio paslaugų kliniką, esančią prie miesto poliklinikos, alytiškiams būtų patogiau patekti, sumažėtų eilės pas Konsultacijų poliklinikos specialistus”.
Pacientų teisė apsispręsti ir rinktis
V.Kirkliauskas, paklaustas, kaip vertina privačių ir valstybinių miesto pirminės sveikatos priežiūros įstaigų konkurenciją, tvirtino: „Sąžininga ir teisėta konkurencija visada yra sveikas dalykas, nes verčia pasitempti abiejų statusų gydymo įstaigas. Mums svarbiausia, kad jose už valstybės lėšas pacientai gautų prieinamas ir kokybiškas paslaugas. Labai svarbu, jog ypač privačiose sveikatos priežiūros įstaigose pacientais būtų skirstomasi tolygiai, o ne pagal amžiaus grupes. Kai kurie signalai rodo ne itin palankų privačių gydymo įstaigų norą gydyti vaikus ir senyvo amžiaus žmones. O pacientams patiems reikia apsispręsti, ar privačią, ar valstybinę gydymo įstaigą rinktis. Mes tam ir esame, kad miesto gyventojams sudarytume geresnes gydymosi ir pasirinkimo sąlygas. Ligonių kasa privačiose sveikatos priežiūros įstaigose turėtų sustiprinti lėšų naudojimą pagal paskirtį”.
Paklaustas, ar miesto valdžiai rūpi, kad iš miesto savivaldybės pavaldumo pirminės sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai gali būti viliojami į privačias, V.Kirkliauskas tvirtino: „Mes pagerinome ir geriname sąlygas tiek medikams, tiek pacientams miesto pirminės sveikatos priežiūros įstaigose. Tai stimulas vieniems gerai ir kokybiškai dirbti, kitiems – gydytis. Jose taip pat sudarytos puikiausios sąlygos spręsti problemas. Deja, negalime nurodyti, kur gydytojams geriau dirbti, o miesto gyventojams – gydytis. Jei į privačias pirminės sveikatos priežiūros įstaigas eis dirbti medikai su savo pacientais, procesas kryps privačios medicinos link. Ir, manau, jis neišvengiamas”.
Ligonių kasa suinteresuota civilizuotais traukos būdais
Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojo Rimvydo Adomėno teigimu, tik beveik 8 procentai miesto gyventojų naudojasi trijų Alytuje esančių privačių pirminės sveikatos priežiūros įstaigų paslaugomis. Jo nuomone, tokį skaičių lemia privačiose gydymo įstaigose dirbančių gydytojų kvalifikacija, jų stygius, vieta, atstumas, paslaugų mastai, diagnostikos galimybės ir kita.
Pavaduotojo tvirtinimu, atsižvelgiant tiek į privačių, tiek į valstybinių gydymo įstaigų administravimo ir organizacinius sugebėjimus, jose tvarka, darbo sąlygos gali būti geros, bet ne visada. O gydytojai valstybinėse įstaigose turi daugiau teisių ir socialinių garantijų. „Dabar medikai jau nelabai lekia į privačias, nes dažniausiai patys nėra savininkai, tik samdomi darbuotojai. Privatininkai neskuba jiems kelti atlyginimų nei iš savo lėšų, nei iš pelno. Daugelis gydytojų vyresniojo amžiaus, todėl darbo vietos nesiryžta keisti, o privatininkai tokių nelabai ir pageidauja. Pagaliau savivaldybės teritorijos gyventojams pinigų suma nekinta. Ji tik perskirstoma, t. y. nukeliauja paskui gydytojus ir pacientus iš valstybinių į privačias įstaigas”, – teigė R.Adomėnas.
Direktoriaus pavaduotojo manymu, tai, kad bendrosios praktikos gydytojai neaptarnauja daugiau kaip 2 tūkstančių suaugusiųjų, o pediatrai – 800 vaikų, rodo, jog Alytuje pirminės sveikatos priežiūros įstaigų ir gydytojų pakanka. „Jei miesto savivaldybė išduos leidimą steigti dar vieną privačią pirminės sveikatos priežiūros kliniką, o ši pateiks visus reikalingus dokumentus, mes sutartį turėsime pasirašyti. Gydymo įstaigų konkurencija yra naudinga, nes privačias ir valstybines įstaigas skatina tobulėti ir gerinti paslaugų kokybę”, – tęsė pašnekovas.
Pasak R.Adomėno, atsiradus naujai privačiai sveikatos priežiūros įstaigai, tarp jos ir pacientų, kol stabilizuojasi ryšiai, visada būna sumaišties ir nesusipratimų: „Privatus kapitalas suinteresuotesnis prisitraukti ir gydytojų, ir pacientų, nes negali sau leisti dirbti nuostolingai, todėl verčiasi per galvą, kad tik būtų didelę darbo patirtį turinčių, populiariausių gydytojų ir miesto gyventojų trauka. Toks gundymas skatina pacientus bėgioti iš vienos gydymo įstaigos į kitą. Bet mes visada kontroliuojame, ar ligoniai registruojami civilizuotais ir įstatymų nustatytais būdais, nes esame suinteresuoti, jog už skiriamus pinigus pacientai gautų kokybiškas paslaugas, nebūtų stumdomi, nesusidarytų eilių ir kita”.
R.Adomėnas pateikė keletą pavyzdžių, kaip privačios sveikatos priežiūros įstaigos sugeba padirbti pacientų parašus, gauti asmens kodus, vienam asmeniui leidžia registruoti visus šeimos narius, siekdamos prisitraukti kuo daugiau pacientų: „Mes tokių pažeidimų netoleruojame nei privačiose, nei valstybinėse gydymo įstaigose”.
Onutė Pluščiauskienė