Brazauske bunda „abonentas”?

Norėti tautai mažesnių benzino kainų yra provincialu. Taip Algirdas Brazauskas komentavo Seimo opozicijos norą paskatinti Vyriausybę prisiminti savo pareigas – pasirūpinti „stichinės nelaimės” – kainų šuolio aukomis.

Taip toli A. Brazauskas dar nebuvo pažengęs. Ši auksinė mintis jau gali pretenduoti į vietą greta kito „brazauskizmo”: „Kol šitas skuduras kabės, aš nekalbėsiu”.

Žinoma, galima orientuotis ir į dabartį. Tarkime, į „abonento” auksines mintis, kuriomis jis dabar ypač dažnai žarstosi nacionalinio transliuotojo eteriuose (laimei, Lietuvoje dar yra nešališkos žiniasklaidos, kuri savo švariomis rankomis ir nebrangiai skalbia purvinas reputacijas).

Tiek „abonentas”, tiek ir premjeras lieja savo keistoką išmintį ne iš gero gyvenimo. Jiems tiesiog trukdo gyventi. Vienam – Seimo komisijos. Kitam – kažkoks Masiulis, kuris sugalvojo sukliudyti premjerui su nauda parduoti „Mažeikių naftą”.

„Temnota” (tamsuma. – Rus.)! Apie kokius palengvinimus tautai ir lindimą prie benzino kainos galima kalbėti, kai į Lietuvą vainikuoti slaptas derybas dėl „Mažeikių naftos” perėmimo atsklendžia pats Vagitas Alekperovas.

Norint gerai parduoti monopoliją reikia visai ko kito. Reikia pasistengti, kad monopolija būtų kuo baisesnė ir grėsmingesnė. Visi – pradedant kaimo pensininke, kuri tarpmiestiniam bilietui iki artimiausios poliklinikos turi pakloti dešimtadalį pensijos, ir baigiant „Maksimų” vadu Ignu Staškevičiumi – visi visi turi garsiai rypuoti apie benzino kainų baisumą. Užliūliuotas tų raudų Kremliaus Vagitas bus daug labiau sukalbamas ir dosnus.

Kas dėl A. Brazausko, tai jo bendražygiai, kalbėję apie premjero norą įsirašyti į Lietuvos istoriją aukso raidėmis, dabar turi atsiimti savo žodžius. Aukso bus, bet raidėms tikrai neužteks. Norą įsiamžinti aiškiai nuslopino planuojamo sandėrio mastas. Jokie EBSW, juolab „Alitos” negali prilygti tiems milijardams litų, kuriais ketina žarstytis premjeras.

Tokie pinigai nuima visus stabdžius. Net baimes dėl euro, kurio įvedimui gali sutrukdyti net ir nedidelis, bet pastovus kainų augimas. Kaip šia proga pasakė viena premjerui artima ponia, „Lietuva turės truputį palaukti”.

Palauks ir eurai, nes jokie Mastrichto kriterijai neištvers kelių milijardų paskolos, kurią premjeras ketina imti valstybės vardu tam, kad visą „Mažeikių naftą” patiektų (leiskite spėti…) Vagitui ant stalo. „Abonentui” tikriausiai ištrykštų ašaros sužinojus, koks dosnus tokiais atvejais būna rusiškas meškinas. Čia tau ne po statybas grabaliotis ir iš vargšų žmonelių žemę vaginėti.

Rūta Grinevičiūtė

„Vakarų ekspresas”