Vakar Klaipėdos mokslo ir technologijų parke prasidėjo tris dienas truksiantis Lietuvos kompiuterininkų sąjungos suvažiavimas.
Šis renginys kas antri metai vyksta vis kitame Lietuvos mieste. Šiemet suvažiavime daug dėmesio planuojama skirti informacinės visuomenės Lietuvoje plėtros problemoms.
Anot Lietuvos kompiuterininkų sąjungos nario Antano Basko, didžiausia problema Lietuvoje ta, kad valdžia negirdi sąjungos siūlymų.
„Mūsų siūlymai nenaudingi šalies valdžiai, nes taip sumažėtų korupcija. Norint sulaukti gerų rezultatų būtina dirbtinį intelektą įsileisti į įstatymų leidybą. Dabartiniai įstatymai knibždėte knibžda skylių, o naujausios technologijos padėtų jas pašalinti,” – tikino buvęs Seimo narys.
Pavyzdžiui, Nyderlanduose pagal nustatytą tvarką įstatymo projektai priimami tik patikrinus juos kompiuterine programa pagal 350 kriterijų.
„Įdiegti panašią programą Lietuvoje norėjosi dar prieš penkerius metus, tačiau siūlymas nebuvo priimtas”, – akcentavo A. Baskas.
Pašnekovas tvirtino, kad valstybė vertinama pagal tai, kiek ji sugeba pažengti į priekį informacinių technologijų srityje. 1990-1992 metais Lietuva šiuo požiūriu pirmavo tarp kaimyninių Estijos, Latvijos ir net Lenkijos.
Per daugiau nei dešimties metų situacija pasikeitė į blogąją pusę. Tarp Europos Sąjungos šalių Lietuva liko 24 vietoje, tuo tarpu Estija pakilo į 12 vietą.
A. Basko manymu, mokyklose nepelnytai pirmenybė teikiama žinių įsisavinimo kiekiui, o ne būdui.
„Svarbiausia – išugdyti gebėjimą greitai mokytis”, – sako kompiuterininkų sąjungos narys, tačiau nesusimąstoma, jog daug svarbiau yra gebėti greitai įsisavinti žinias.
Žaneta Skersytė
„Vakarų ekspresas”