Lietuvoje yra unikalus paveldo objektas. Tai – 400 metų senumo Vilniaus medinis vandentiekis, tiekęs geriamąjį vandenį miestiečiams. Iš trijų šaltiniuotų vietų, esančių miesto pakraštyje, vanduo mediniais vamzdžiais savitaka bėgo į miesto viešuosius šulinius, medinius kubilus, turtingesnių miestiečių kiemus, pirtis ir net į vienintelį fontaną, kuris buvo prie generalgubernatoriaus rūmų (dabar Prezidentūra).
Greta senamiesčio yra trumpa, rami Vingrių gatvelė, menanti apie čia buvusius to paties pavadinimo šaltinius, kurie buvo itin vandeningi. Ši vieta jau saugoma paveldo institucijų. Reikia tikėti, kad šioje vietoje, kaip pagarba vandeniui, iškils atitinkamas monumentas.
Pirmos žinios apie Vingrių šaltinius – tai 1501 metais Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro suteikta besikuriantiems vienuoliams domininkonams privilegija, kuria šaltiniai jiems dovanojami.
Man pavyko pamatyti atkasamą medinio vandentiekio fragmentą, kuris buvo stebėtinai gerai išsilaikęs 3,5 metro gylyje, nes mirko vandenyje. Šis eksponatas yra pats vertingiausias Vilniaus vandentiekio istorijos muziejuje, kuris buvo įkurtas mano pastangomis 1976 metais.
Vitolis Mažunaitis