Valdžia tarsi tvirtovę saugo mokesčių mokėtojų pinigais maitinamą administracijos direktoriaus rezervą.
Iš kelis šimtus tūkstančių litų siekiančio fondo paramos galėtų tikėtis nelaimės ištikti gyventojai. Tačiau rezervo lėšos tokiems tikslams naudojamos itin retais atvejais. Stichijos, gaisrų, sprogimų bei kitų nelaimių ištiktiems žmonėms tenka nueiti kančių kelius, norint gauti lėšų nelaimių padariniams likviduoti. Administracijos direktoriaus rezervo piniginė atvira moksleiviams. Jiems negailima po kelis tūkstančius litų vykti į tarptautinius konkursus.
Pinigų prašys visi
Iš šiųmečio miesto biudžeto administracijos direktoriaus rezervui atseikėta 260 tūkstančių litų. Jis dar papildytas 140 tūkstančių litų, kurie liko praėjusių metų rezerve.
Savivaldybės Finansų skyriaus vedėjos Aldonos Špučienės teigimu, rezerve kasmet lieka nepanaudotų pinigų. Nepaisant to, net ir į didelę nelaimę patekusiems klaipėdiečiams jie beveik nepasiekiami. Norintys iš rezervo gauti lėšų, privalo atitikti daugybę keliamų reikalavimų. Į administracijos direktoriaus rezervą gali pretenduoti tik socialiai remtini gyventojai. Juos užgriuvusi nelaimė taip pat turi būti gana didelė. Parama bus suteikta tik tuomet, jei nelaimės metu sunaikinta daugiau nei 50 proc. būsto ir nukentėjusieji negali juo naudotis.
Kelią paramai užkerta ir kai kurių valdininkų požiūris į nelaimėlius. Neseniai mero pavaduotojas Vidmantas Plečkaitis, kalbėdamas apie savivaldybės galimybes suteikti paramą, žmonėms negailėjo kritikos: „Bet žinote, kokie tie žmonės – vienam padėk, tuoj sulėks visas būrys ir pradės prašyti pinigų”.
Padengia teismo išlaidas
Finansinė parama iš administracijos direktoriaus rezervo klaipėdiečiams nebuvo suteikta nei šiemet, nei praėjusais metais. Mokesčių mokėtojų pinigai buvo panaudoti padengti teismų, kuriuos savivaldybė pralaimėjo, išlaidas. Šiam tikslui praėjusiais metais skirta daugiau nei 70 tūkstančių litų. Rezervo lėšos taip pat buvo naudojamos Smiltynės miške kilusiems gaisrams likviduoti, išvalyti naftos produktais užterštus paplūdimius.
Šiemet administracijos direktoriaus rezervo piniginė atverta du kartus. Beveik 100 tūkstančių litų skirta audros „Ervinas” sukeltiems padariniams likviduoti. Lėšos buvo panaudotos atstatyti sugadintus ir išverstus šviesoforus bei kelio ženklus, pašalinti nulaužtus medžius. Parama taip pat buvo skirta ir savivaldybės biudžetinėms įstaigoms – Klaipėdos vaikų ligoninei bei Medicininės slaugos ligoninei. Įstaigos už skirtas lėšas suremontavo „Ervino” apgadintus pastatus.
Dėl audros padarytos žalos kompensacijų siekė ir nemažai gyventojų. Tačiau nė vienam iš jų parama nebuvo skirta.
Daug diskusijų sukėlė sprendimas iš administracijos direktoriaus fondo skirti daugiau nei 8 tūkstančius litų dviejų moksleivių bei jų mokytojų išvykai į tarptautinius konkursus. Savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė teigė, jog iki šiol dėl šio sprendimo nerimsta kalbos. „Sunku pasakyti, reikia remti vaikus ar ne”, – aiškios pozicijos neišsakė J.Simonavičiūtė.
Turtą reikia drausti
Finansų skyriaus vedėja A.Špučienė teigė, jog rezervo lėšomis nesišvaistoma. Jos nuomone, žmonės privalo apdrausti savo turtą. „Mokesčių mokėtojai neturi rūpintis kitų gyventojų nuosavybe. Būtent taip ir būtų, jei visiems nelaimės ištiktiems žmonėms skirtume paramą iš administracijos rezervo. Juk jis formuojamas iš mokesčių mokėtojų pinigų”, – kalbėjo A.Špučienė.
Sprendimą, ar skirti lėšų iš rezervo, priima administracijos direktorė. Didelę įtaką jos sprendimui turi Ekonomikos ir finansų komitetas. Jis svarsto administracijos direktorei bei savivaldybės skyriams pateiktus prašymus. A.Špučienės žodžiais, per trejus metus Ekonomikos ir finansų komitetas neatmetė nė vieno prašymo – visiems besikreipusiems buvo skirta parama. Kita vertus, administracijos direktoriaus rezervo nuostatai gana griežti. Tikėtis paramos iš šio fondo realiai gali tik savivaldybės biudžetinės bei viešosios įstaigos, kurioms savivaldybė perdavė turtą panaudai.
Virginija Spurytė