Rytoj paplūdimiuose žmonių gyvybių sergėtojams pagaliau išmuš ramybės valanda.
Ketvirtadienį skelbiama gelbėtojų darbo sezono pabaiga. Tačiau juos užgrius kiti rūpesčiai. Laikino darbo netekę gelbėtojai bus priversti ieškotis kito pragyvenimo šaltinio. Dalis jų mins darbo biržos slenkstį.
Daugiausia studentų
Klaipėdos, Palangos bei Neringos paplūdimiuose vasaros sezono metu budėjo apie 200 gelbėtojų. Daugiausia jų dirbo Klaipėdoje.
Didžioji dalis paplūdimiuose budėjusių gelbėtojų buvo studentai. Prasidėjus mokslo metams jie išvažiavo į kitus Lietuvos miestus tęsti studijų.
Mažiausiai studentų dirbo Palangos paplūdimiuose. Kurorto savivaldybė jau kelerius metus bendradarbiauja su darbo birža. Ši vasarą bedarbius nukreipia dirbti gelbėtojais ir moka jiems pusę atlyginimo. „Šie vyrai vėl papildė bedarbių gretas”, – sakė Palangos gelbėjimo stoties viršininkas Jonas Vigelis.
Bendrovės „Neringos komunalininkas”, kuri administruoja Nidos, Juodkrantės, Preilos bei Pervalkos paplūdimius, vadovas Arūnas Burkšas vakar pasirašinėjo gelbėtojų atleidimo iš darbo dokumentus. Beveik visi atleistieji yra studentai. „Nemanau, jog darbo biržoje yra kvalifikuotų gelbėtojų”, – sakė A.Burkšas, paklaustas, kodėl dirbti priima jaunimą.
Tačiau jis nėra įsitikinęs, jog šie studentai grįš dirbti į paplūdimius kitais metais. A.Burkšo nuomone, jie tikriausiai įsidarbins geriau apmokamame darbe. Neatmetama galimybė, jog jaunuoliai kitą vasarą gali išvykti į užsienį ieškoti sotesnio kąsnio.
Dirba per žiemą
A.Burkšas, kuris yra ir Lietuvos gelbėtojų asociacijos prezidentas, teigė, jog kasmet darosi vis sunkiau sukomplektuoti gelbėtojų komandą. Su tokiomis pat problemomis susiduria ir Palanga bei Klaipėda. Žmonеs atbaido tai, jog darbas sezoninis, trunka vos tris mėnesius. Be to, gelbėtojų atlyginimai yra labai maži. Nepaisant pavojingų darbų sąlygų, jiems mokama tik minimali alga. Tiesa, Neringoje gelbėtojai gauna šiek tiek daugiau.
A.Burkšo teigimu, Lietuvoje tik apie 100 gelbėtojų yra suteikta kvalifikacija. Tačiau, jo nuomone, mūsų šalyje tokių žmonių galbūt yra likę tik apie 50. Kiti pamatus gyvenimui kloja užsienyje.
„Kiekvieną vasarą sukame galvas, ar rasime gelbėtojų. Tačiau kitos išeities nėra. Juk per žiemą jiems negalime mokėti atlyginimų”, – sakė A.Burkšas.
Pasibaigus vasaros sezonui, Neringos gelbėjimo tarnyboje lieka dirbti tik vienas žmogus, Klaipėdoje – keli. Daugiausia žmonių ne sezono metu įdarbina Palangos gelbėjimo stotis. Čia ne vasaros sezono metu lieka dirbti 8 žmonės.
Kaltos oro sąlygos
Šią vasarą kiekvienam gelbėtojui teko bemaž po vieną skęstantįjį. Jūroje ties Klaipėda, Palanga bei Neringa šią vasarą skendo 156 žmonės. Daugiausia darbo turėjo Palangos gelbėtojai. Jie į pagalbą skęstantiesiems skubėjo 70 kartų. Kurorte užregistruota ir daugiausia nelaimių – paplūdimiuose mirė 9 žmonės.
Klaipėdos gelbėtojai į krantą ištraukė 55, nepavyko išgelbėti 6 nelaimėlių. Neringoje užregistruotas 31 skendimo atvejis bei 4 nelaimės.
Trisdešimties metų darbo stažą turintis J.Vigelis teigė, jog šiemet gelbėtojams darbo buvo daugiau. Daugiausia įtakos turėjo nepalankios meteorologinės sąlygos. Dažnai pūtė vakarų vėjai, jūra buvo audringa. Be to, pučiant vakariui, jūroje sustiprėdavo srovės, dėl kurių dugne susidarydavo duobės.
Virginija Spurytė