Neįgaliesiems jis bus suteikiamas ir mokama pensija tik po profesinės reabilitacijos
Nuo liepos 1 dienos invalidumo grupes pakeis darbingumo lygiai, o vietoje invalidumo pensijų bus mokamos darbingumo netekimo pensijos. Šias permainas numato naujas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas. Taip pat bus stiprinama ir plėtojama profesinė neįgaliųjų reabilitacijos sistema. Šiems metams tam skirta 2 mln. litų.
Tačiau šios investicijos nueis niekais, jei darbdaviai ir toliau pirmenybę priimdami į darbą suteiks sveikiesiems.
Lietuvoje po profesinės reabilitacijos, kuri vienam asmeniui kainuoja 20 tūkst. litų, įsidarbinti pavyksta tik 40 proc. asmenų. Kitose šalyse – dvigubai daugiau.
Sunkiai pasiekiama svajonė
Žmonių su negalia patirtis rodo, kad rasti darbą jiems labai sunku. Sausio mėnesį „Kauno dienoje” rašėme apie 28 metų amžiaus po stuburo traumos neįgalia tapusią kaunietę Moniką Žalnieriūtę, kuriai niekaip nepavyko įsidarbinti.
Po publikacijos ratukuose sėdinti mergina sulaukė vos kelių skambučių. Pasiūlymas surinkinėti detales namuose jai netiko, nes pati mašiną vairuojanti mergina trokšta bendravimo ir aktyvios veiklos.
Vienos individualios įmonės savininkė ketino priimti ją į darbą kontoroje, prie kompiuterio ir telefono, deja, nerado išsinuomoti patalpų pirmame aukšte.
Tik gegužės pradžioje Monika pagaliau rado buhalterės darbą Paraplegikų asociacijoje, tačiau tik pusei etato, alga vos 240 litų. Mergina studijuoja Kauno technologijos universitete vadybos apskaitą, yra baigusi apskaitos, kompiuterių kursus. Patirties taip pat netrūksta – iki traumos dvejus metus dirbo vadybininke.
„Kur tik nesikreipiau pagalbos: į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kuri per spaudą ragino mane priimti į darbą, ir pas Kauno merą bandžiau patekti. Tačiau jis atsisakė mane išklausyti. Manau, kad valdžios institucijos galėtų pirmosios parodyti pavyzdį priimdamos į darbą žmones su negalia”, – siūlo mergina.
Nepakankamai pasirengta
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savo patalpas pertvarkė taip, kad į jas patekti neįgaliesiems nebeliktų jokių kliūčių: veikia liftas, įrengti specialūs tualetai. Ministerijos sekretorės Violetos Murauskaitės teigimu, tai padaryta, kad žmonės su negalia galėtų čia ne tik lankytis, bet ir dirbti. Tačiau kol kas nė vienas neįgalusis čia neįdarbintas.
Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 30 tūkst. naujų invalidumo atvejų. Apie du trečdaliai šių žmonių yra darbingo amžiaus. Daugelis jų po patirtų traumų ar persirgtų ligų nebegali sugrįžti į savo buvusią darbo vietą, nes turi specialių poreikių, jiems reikalinga specialiai įrengta darbo vieta. Kai kurie turi keisti profesiją.
Tačiau mūsų šalyje profesinės reabilitacijos sistema, kuri tokiu atveju turėtų ateiti į pagalbą, nėra gerai išvystyta. Šiuo metu veikia tik pavieniai reabilitacijos centrai, kurie nepajėgūs suteikti paslaugas visiems, kuriems jų reikia. Juolab kad pagal naująją tvarką, numatytą Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, asmens darbingumo lygis bus nustatomas tik po profesinės reabilitacijos. Ar tikslinga skubėti įteisinti naujoves, kol tam nėra pasirengta?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Neįgaliųjų socialinės integracijos skyriaus vedėja Eglė Čaplikienė sutinka, kad pradžioje gali kilti sunkumų, tačiau palaipsniui situacija gerės. Numatoma, kad profesinės reabilitacijos paslaugas galės teikti ne tik reabilitacijos įstaigos, bet ir profesinio ugdymo centrai, medicininės reabilitacijos įstaigos. Šių paslaugų plėtra yra vienas iš prioritetų skirstant struktūrinių fondų lėšas, jų teko ne vienam projektui būtent šioje srityje.
Veiks naujos institucijos
Naujoji įstatymo redakcija numato, kad asmenims nuo 18 iki 20 metų bus nustatomas darbingumo lygis, vaikams – neįgalumo lygis, o pensinio amžiaus žmonėms visai nebereikės vargti ir nustatinėti nedarbingumo bei neįgalumo lygio, nes jie gauna pensiją, o jei užpuls ligos, jie bus gydomi, bus tenkinami jų specialūs poreikiai.
Nuo liepos 1 dienos vietoje Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos pradės veikti dvi naujos įstaigos – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba bei Ginčų komisija. Ginčų komisijai galės pasiskųsti tarnybos sprendimais nepatenkinti neįgalūs žmonės.
Ministerijos sekretorės įsitikinimu, sistema taps skaidresnė, objektyvesnė, nes Ginčų komisija veiks kaip nepriklausoma institucija. Siekiantiems piktnaudžiauti bus sunkiau susitarti su ekspertais, kad jie pripažintų didesnį nedarbingumo lygį. Tarnybos darbuotojams taip pat nebebus taip paprasta reikalauti iš ligonių kyšių, kaip pasitaiko dabar.
Po ligos ar traumos, žmogus, pajutęs, kad sumažėjo darbingumas, nebegali grįžti į ankstesnę darbo vietą, turės kreiptis į Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybą.
Nustačius, kad jis turi poreikį profesinei reabilitacijai, žmogus bus nukreiptas į teritorinę darbo biržą. Čia jis gaus nukreipimą į profesinės reabilitacijos įstaigą, o reabilitacijai pasibaigus darbo birža padės įsidarbinti.
Reabilitacijos metu bus mokama pašalpa, ne mažesnė nei 2 bazinės pensijos arba 344 litai. Nedirbusiems ir dėl to negalintiems gauti ligos pašalpos ji bus mokama iš valstybės biudžeto.
Apdraustieji valstybiniu socialiniu draudimu pasibaigus laikino nedarbingumo laikotarpiui ir prasidėjus ilgalaikiam nedarbingumui gaus pašalpą iš „Sodros”. Ji bus tokio dydžio, kaip ir ligos pašalpa, tačiau ne mažesnė nei dvi bazinės pensijos. Tai reiškia, kad gavę didesnį atlyginimą iki ligos ar traumos gaus ir didesnę profesinės reabilitacijos pašalpą.
Išsaugos teises ir garantijas
Pasibaigus reabilitacijai, bus nustatomas žmogaus darbingumo lygis. Jį įvertins Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos specialistai – medikai ir darbo aplinkos vertintojai. Tačiau kol kas darbo vertintojai dar neparengti, todėl pradžioje jų funkciją atliks specialiai apmokyti medikai. Nustačius 0 – 25 proc. darbingumą asmuo laikomas nedarbingu, 30 – 55 proc. – iš dalies darbingu, o 60 – 100 proc. – darbingu.
Šis rodiklis lems darbingumo netekimo pensijos dydį. Nedarbingi asmenys gaus šiuo metu mokamos pirmosios grupės invalidumo išmokos dydžio, iš dalies darbingi – jei darbingumo lygis 30 – 40 proc. – II invalidumo grupės dydžio, o 45 – 55 proc. – dabartinės III invalidumo grupės dydžio pensiją.
Ministerijos sekretorė tikina, kad žmonės, kurie gauna darbingumo netekimo pensiją ir kuriems neįgalumas buvo nustatytas iki naujos tvarkos įsigaliojimo, išsaugos turėtas teises ir garantijas, naudosis visomis lengvatomis.
„Darbingo amžiaus neįgaliesiems, kuriems jau nustatyta invalidumo grupė, numatytas pereinamasis laikotarpis iki 2007 metų birželio 30 dienos. Jei invalidumo grupė nustatyta tam tikram terminui, jam pasibaigus turės kreiptis darbingumo lygiui nustatyti. Jei invalidumas neterminuotas, ir toliau gaus iki šiol mokėtas išmokas”, – teigia V.Murauskaitė.
Giedrė Budvytienė