Stiklo menininkė Eglė Kartanaitė neslepia, kad stiklas gamtoje jai visą laiką siejosi ir tebesisieja su pavojumi, tikimybe susižeisti, įsipjauti, nukentėti. Tad viena priežasčių, kuri jai padėtų įveikti ar įteisinti tokias asociacijas, buvo noras į savo tėvų sodybą, esančią Panevėžio rajone, ant vaizdingo Lėvens skardžio, pasikviesti šalies stiklo menininkų, pasak jos, „stikliorių”, ir drauge kurti stiklo objektus bei instaliacijas, o vėliau juos eksponuoti.
„Vykti į plenerus menininkai labai nori, todėl juos susikviesti iš Vilniaus, Kauno ir Panevėžio man nebuvo jokių problemų. Džiaugiuosi surengusi pirmąjį šalyje stiklo menininkų plenerą, kurį pavadinome „Stiklo sodu”. Žinau, kad užsienio šalyse tokie plenerai populiarūs, gausiai lankomi. Lietuvoje jų niekas dar nerengė. Matydama plenero sėkmę viliuosi, kad ilgainiui jis peraugs į tarptautinį – gyventi ir kurti stiklo sode visiems išties patiko”, – sakė iš Panevėžio kilusi stiklo menininkė.
Daiva Baronienė