„Man labai nepatinka, kai žmonės skirstosi į grupes pagal pomėgius bei interesų sritis ir paskui pagal tai diskriminuoja vieni kitus: „forsai”, „gotai”, reperiai ir t. t.”, – prisipažįsta 17-metis Nerijus, kurio melsvą nertą kepurę dažnai pamatysi šmėžuojant alternatyviuosiuose renginiuose bei Klaipėdos neformalų susibūrimo vietose.
Laišką „Jaunimo lygai” parašęs Vytauto Didžiojo gimnazijos vienuoliktokas nepritaria paplitusiai nuomonei, kad neformalų pagrindinis rūpestis – chuliganiškai linksmai praleisti laiką svaiginantis.
Anot jo, jaunų žmonių, trokštančių rengtis ir leisti laiką kitaip nei skelbia neįvardytos visuomenės normos, interesai yra visiškai normalūs – turiningas bendravimas ir įdomus laisvalaikis. Tačiau tos normos, pasirodo, labai lengvai gali būti įgarsintos.
„Į senyvų žmonių, kurie komentuoja mano aprangą, pastabas nekreipiu dėmesio. Iš esmės galiu tą patį apie jų įvaizdį pasakyti – man jis neretai nepatinka. Bet ką daryti, jeigu jų dauguma”, – gūžteli pečiais vaikinas.
Bendraamžių žodinių užgauliojimų jis nepaiso, o nuo aršesnių „tradicionalistų” nesyk teko gintis ir kumščiais.
Kepurė priklausomybės nereiškia
„Aišku, vienetai pritartų mano nuomonei, esą skirstytis į grupes nėra reikalo. Paprastai tie, kurie klausosi tam tikros muzikos, ir stengiasi atrodyti kaip tos muzikos fanai, – kontstatuoja vienuoliktokas.
– Aš pats stengiuosi būti visų draugas, esu universalus. Man patinka tarp „skinų”, pankų, „gotų” ir kitų… Su visais jais įdomu pabendrauti. Tačiau, žinoma, turiu savo draugų būrį, drauge su jais dažniausiai ir leidžiu laiką.”
Nerijaus kepurė, anot jo, nereiškia nei tautinės, nei religinės ar kitokios priklausomybės. Tai – vaikino rankų darbas. Nerti ir megzti sako išmokęs iš močiutės, o kepurėlė jau ketvirtus metus praverčia drausminant neklusnius plaukus…
Mutantai braškėse
Labiausiai iš visų muzikos stilių Nerijus mėgsta klasikinį roką. Legendinių grupių AC/DC bei „Guns’n’Roses” kūryba gimnazistą įkvepė muzikuoti. Iš pradžių mokykloje bilsnojo pieštuku per vadovėlius kokį nors ritmą, o po kiek laiko įsigijo būgnų komplektą ir įsirengė rūsyje repeticijų kambarį.
„Kai ėmiau groti, pradėjau ir su kaimynais susipažinti”, – šypteli Nerijus.
Su keliais bendraminčiais buvo susibūrę į grupę ir, pasivadinę „Mutantais braškėse”, ėmė groti mėgstamo stiliaus muziką. Pradėję nuo „koverių”, įniko ir patys kurti dainas. Apie albumą negalvojo, bet koncertinę veiklą pamažu plėtojo. Tačiau prieš porą savaičių repeticijas teko nutraukti neapibrėžtam laikotarpiui, mat baigęs mokyklą solo gitaristas išvažiavo į Vilnių studijuoti.
„Tai didelė nelaimė, – sako Nerijus. – Klaipėdoje, be šių žmonių, daugiau nepažįstu nieko, kas norėtų groti klasikinį roką. Populiaresnis džiazas arba „juodas” metalas. O be solo gitaristo nepagrosi.”
Kolegos pėdomis planuoja sekti ir Nerijus: baigęs gimnaziją, žada studijuoti informatiką arba jai giminingą specialybę vienoje Vilniaus arba Kauno aukštųjų mokyklų. „Mokslų, darbo požiūriu tikrai norėčiau išvažiuoti iš Klaipėdos. Bet, įsitvirtinęs gyvenime, sugrįšiu”, – žada Nerijus.
Kovoja dėl teisių
„Mano mama labai gera, bet, uch, labai griežto charakterio žemaitė, – šypsosi pašnekovas. – Tad į mokyklą, kad jai ramiai būtų ir kad niekas kitas nepriekaištautų, einu su švarku ir kelnėm. O po pamokų imuosi savo užklasinės veiklos – rengiuosi kaip man patinka.
Aišku, šeimyna mane ėda – suplyšusius džinsus slepiu spintoje, nes vis dievagojasi išmesiantys, o įsivėręs auskarą lūpon, juo pasidžiaugiau tik pusantros savaitės. Mano mama dirba užsienyje, ir kas tris savaitės išvažiuoja, taigi kai grįžo ir pamatė, kalba buvo tokia: „Geriau pats išsiverk, bo išimsiu replėmis.”
Teisę turėti ilgus plaukus vaikinas sako išsikovojęs, nors mama neslėpė norinti naktį juos nukirpti…
„Jai rūpi mano mokslai, mano ateitis. O tiems žmonėms, kurie atrodo neva iššaukiamai, ji priskiria visas pasaulio nuodėmes: įsivaizduoja, kad ir aš narkotikų susileidžiu, nusigeriu, nusirūkau. O aš šito nedarau.
Per praėjusią Jūros šventę šešiese prie vieno būgnų komplekto grojome „drum’n’bass”, improvizavome… Per 3,5 val. surinkome apie 500 Lt. Ir ką? Išgėrėme po bokalą alaus, o likusius pinigus pasidalijome. Naujas būgnų lazdeles nusipirkau, ir tiek. Taigi tas „tręšimas” toli gražu nėra rengimosi išgertuvėms sinonimas”, – pasakojo Nerijus.
„Yra skirtumas tarp vyresnių paauglių, ir 11-13-mečių, kurie ant savęs susiverčia pusę spintos ir traukia į „neformalų” susibūrimų vietas, o paskui tuo giriasi, – pastebi vaikinas.
– Suolelis prie „Bohemos” man penkti metai yra antrieji namai, būdavo, ateini, šalta, temperatūra minusinė, bet sėdi, nes įdomu kalbėtis… Tačiau dalis tenykščių, pabaigę mokyklas, išvažinėjo, dalis išsikraustė, ir dabar jau nebe tas. Iš tų, kas jau seniai ten būriuojasi, ateina tik kokie trys žmonės.”
„Žinoma, neplaukiu kaip š**** vandenyje – pasimokau, pasėdžiu ilgėliau prie knygų. Būna dienų, kai viskas „dzin”, nei žmonos matyt (draugės. – Aut. past.), nei kur eit nesinori, bet šiaip jau mėgstu bendrauti, ir tiek. Dar taupau pinigus auskarui – sulaukęs 18-os, galėsiu įsivert”, – šypsosi vaikinas.
Dominykas Šalčius
„Vakarų ekspresas”