Jungtinių Valstijų ekspertai siūlo kurti Lietuvoje narkotikų teismų sistemą, kuri, kartu su kitomis narkomanijos prevencijos priemonėmis, leistų nusikalstančius narkomanus veiksmingai gydyti, užuot apsiribojus jų įkalinimu. Lietuvoje viešintis JAV Trečiojo nacionalinio narkotikų teismų instituto direktorius Vestas Hadlstonas (West Huddleston) pirmadienį spaudos konferencijoje pažymėjo, jog narkotikų teismų sistema leidžia panaudoti teisėjų galią nukreipiant žmones gydytis bei kovojant su priklausomybės ligų plitimu.
„Narkotikų teismams keliami atitinkami reikalavimai. Tai galima taikyti ir Lietuvai kuriant narkotikų teismų sistemą, kuri padėtų spręsti narkomanų problemas. Svarbu, kad narkomanai naudotųsi gydymo programomis ir būtų atskaitingi. Turi būti kontroliuojama, kaip jie gydosi”, – sakė V. Hadlstonas, aiškindamas naujos sistemos kaip alternatyvos įkalinimui privalumus.
Remdamasis savo šalies patirtimi, ekspertas ragino Lietuvos valdžią kurti daugiau gydymo programų narkomanams, išplėsti gydymo paslaugų spektrą ir geriau koordinuoti kovos su narkomanija pastangas.
„Narkotikų teismai rodo, kad keičiasi mūsų požiūris į problemą. Anksčiau narkomanai tiesiog buvo sodinami į kalėjimą, o dabar pripažįstama, kad narkomanija yra liga, kurią pirmiausia reikia gydyti ir kuri yra išgydoma”, – tvirtino V. Hadlstonas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog Lietuvoje dažnai neribotą laiką narkomanams skiriamas metadonas. Anot eksperto, Jungtinėse Valstijose metadonas skiriamas tik trumpam laikui – kol detoksikuojami nuo heroino priklausomi žmonės.
V. Hadlstono teigimu, švirkštų narkomanams keitimo praktika neišsprendžia narkomanijos problemos. „Tai gal tik padeda kiek sumažinti ŽIV ir AIDS plitimą, bet neprisideda prie to, kad narkomanas visiškai išgytų”, – pažymėjo amerikietis.
Spaudos konferencijoje kalbėjusi Seimo Narkomanijos prevencijos komisijos pirmininkė Ramunė Visockytė nuogąstavo, kad nesunkius nusikaltimus darantys narkomanai Lietuvoje iki šiol tik sodinami į kalėjimus, pagalba jiems esą nesuteikiama.
„Būtų efektyviau, jei mes tuos žmones siųstume gydytis. Tačiau kol kas tokios sistemos nėra, todėl kviečiamės specialistus iš JAV, kad jie pasidalytų savo patirtimi”, – sakė Seimo narė.
Jos žodžiais, per praėjusią savaitę JAV ambasados Lietuvoje organizuotą konferenciją pateikta informacija, kokia šiuo metu padėtis narkomanijos prevencijos atžvilgiu susiklosčiusi JAV, padės išsklaidyti nepagrįstus gandus.
„Manau, Lietuvoje pasibaigs interpretacijos ir spekuliacijos šiomis temomis – kad čia viskas esą taip pat, kaip ir Amerikoje, kad JAV propaguojamas švirkštų ir adatų keitimas, kad metadono programos ten beveik nekontroliuojamos, kaip ir Lietuvoje. Taip nėra”, – tvirtino parlamentarė.
Pasak jos, Mykolo Romerio universiteto mokslininkai prabilę apie galimybę Lietuvoje kurti socialinius teismus, kuriuose su narkomanais dirbtų specializuoti teisėjai, skirsiantys dėmesį priklausomybės ligomis sergančių vaikų, narkomanų šeimų problemoms.
„Narkomanija – irgi socialinė problema. Teismuose gali būti nustatyta teisėjų specializacija tam tikrų kategorijų byloms nagrinėti. Tačiau neturime geros gydymo sistemos. Kol jos nebus, neturėsime kur siųsti gydytis nedidelį nusikaltimą padariusio žmogaus – net jei to norės jis pats, teisėjai ir policija. Jei mūsų sveikatos sistema nepersitvarkys, liksime užribyje”, – teigė R. Visockytė.
Ji taip pat teigė pasigendanti permainų kovos su narkomanija finansavimo požiūriu. Anot R. Visockytės, valstybės ateinantiems metams skiriami pinigai leis išlaikyti priklausomybės ligų centrus, tačiau narkomanijos prevencijos sistemos tobulinimui papildomų lėšų neskiriama.
V. Hadlstono pateiktais duomenimis, narkotikų teismai JAV atsirado baigiantis praėjusio amžiaus devintajam dešimtmečiui. Anot eksperto, Jungtinėse Valstijose šiuo metu yra apie 1 tūkst. 600 narkotikų teismų, veikiančių visose valstijose. Jo žodžiais, narkotikų teismų sistema sukurta 14 pasaulio valstybių.
2005-09-12 11:37