Naujas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas galioja jau du mėnesius, tačiau nesklandumų jį įgyvendinant nemažėja.
Priešingai: juo toliau, juo daugiau iškyla neaiškumų neįgaliesiems, kai praktiškai susiduria su šio įstatymo taikymu.
Neįgalieji sunerimę, jog dėl painiavos teisės aktuose ar informacijos trūkumo jie gali netekti kai kurių jiems priklausančių nuolaidų ar lengvatų.
Nebegauna nuolaidų
Pagal naująjį įstatymą praradusiems sveikatą piliečiams nustatomas nebe invalidumas, o neįgalumo ir darbingumo lygis.
Darbingumo lygis nustatomas žmonėms nuo 18 metų iki pensinio amžiaus.
Vaikams nustatomas neįgalumo lygis. Pensinio amžiaus neįgaliesiems poliklinikose, kuriose jie gydosi, nustatomi specialieji poreikiai ir jų lygis.
Dėl pensinio amžiaus neįgaliųjų ir kyla daugiausiai painiavos. Problemų neturėtų būti tiems pensininkams neįgaliesiems, kuriems invalidumo grupė nustatyta anksčiau ir neterminuotai. Jie gauna ne tik tas pačias išmokas, lengvatas ir paslaugas, kurias teikia valstybė, bet ir toliau naudojasi privačių bendrovių I ar II grupės invalidams taikomomis nuolaidomis. Tačiau tiems pensinio amžiaus žmonėms, kurie neįgaliaisiais tapo jau įsigaliojus naujam įstatymui, iškilo nemažai problemų.
Kaunietis Jonas Algimantas Valius, jau būdamas pensininku sunkiai susirgo – nustojo veikti inkstai. Šiuo metu keletą kartų per savaitę jam atliekamos dializės procedūros. Tokiems ligoniams iki šiol paprastai pripažindavo I invalidumo grupę. Kadangi J.A.Valius neįgaliuoju tapo dabar, tai jam nustatyta ne invalidumo grupė, o specialiųjų poreikių lygis. (Specialieji poreikiai – tai vežimėlio, lazdelės, paslaugų į namus, slaugos ir kt. poreikiai).
Kauno savivaldybės Socialinių reikalų skyrius J.A.Valiui išdavė neterminuotą Neįgaliojo pažymėjimą, kuriame nurodomas tik specialiųjų poreikių lygis, o grafoje „Neįgalumo lygis” padėtas brūkšnys.
„Aš negaunu nuolaidų, kurias privačiose bendrovėse gaudavo I grupės invalidai, nors, pagal senąją tvarką, man taip pat būtų pripažinta I invalidumo grupė. Visiškai neaišku, kokiai invalidumo grupei gali būti priskirtas neįgaliuoju tapęs pensininkas”, – sakė J.A.Valius.
Trūksta tikslumo?
Suprasdamos neįgalių žmonių sunkią materialinę padėtį, nes dauguma jų nedirba ir gauna mažas pajamas, nemažai bendrovių I ir II grupės invalidams darydavo nuolaidas savo teikiamoms paslaugoms ar gaminamai produkcijai. I ir II grupės invalidai su nuolaida neretai galėdavo nusipirkti įvairių firmų buitinės technikos, užsisakyti laikraščių ir žurnalų, pigiau nusipirkti nekompensuojamųjų vaistų ir kt.
Dabar gi, privačių bendrovių darbuotojai tik pečiais trauko ir nežino: suteikti žmogui nuolaidą ar ne, jei neįgaliojo pažymėjime nėra nurodytas neįgalumo lygis.
Tačiau problemų iškyla ir tuomet, kai nurodomi darbingumo lygį nustatantys procentai. Kaip juos prilyginti iki šiol galiojusioms invalidumo grupėms? Juk tai aktualu siekiant išsaugoti kai kurias lengvatas ir garantijas, iki šiol teiktas pagal invalidumo grupes.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Neįgaliųjų socialinės integracijos skyriaus vedėja Eglė Čaplikienė „Kauno dienai” teigė, kad tai sprendžiama pagal mokamos išmokos dydį. Jei darbingumo lygis siekia 0-25 proc., tai atitinka I invalidumo grupę. Jei darbingumas nustatytas nuo 30 iki 40 proc. – II invalidumo grupę. Jei darbingumas svyruoja tarp 45-55 proc. – III invalidumo grupę.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorė Violeta Murauskaitė tvirtina: yra aiškiai apibrėžta, kiek procentų žmogus turi būti netekęs darbingumo, kad gautų nedarbingumo pensiją. Tačiau ji pripažįsta, kad negalima labai tiksliai pasakyti, kiek procentų darbingumo atitinka buvusias I , II ar III invalidumo grupes. „Nėra taip tiksliai numatyta, nes procentai nurodomi „nuo – iki” – tam tikros ribos, bet sąsajos, aišku, yra”, – sakė V.Murauskaitė.
Ministerija, pasak V.Murauskaitės, yra pateikusi valstybinėms institucijoms dokumentų pavyzdžius, kad jos žinotų, jog didelių specialiųjų poreikių lygis pagal visas lengvatas prilygintas buvusiam I grupės invalidui. Vidutiniai specialieji poreikiai atitiktų II grupę ir kt.
„Jei iškilo neaiškumų ir klausimų privačioms bendrovėms, teikiančioms nuolaidas neįgaliesiems, mes artimiausiu metu ištaisysime šį trūkumą ir viešai pateiksime informaciją, kad neįgalūs žmonės turėtų galimybę naudotis tomis lengvatomis”, – sakė V.Murauskaitė.
Neaišku ir savivaldybių darbuotojams
Problemų dėl naujo įstatymo taikymo iškyla ne tik neįgaliesiems, bet ir savivaldybių socialinių reikalų skyriams. Iki šiol nemažai Lietuvos savivaldybių dar nėra patvirtinusios specialiųjų poreikių nustatymo tvarkos.
Nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbiasi, kad parengė ir patvirtino visus poįstatyminius teisės aktus, numatytus Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, bei kitus teisės aktus, reikalingus šio įstatymo įgyvendinimui, tačiau savivaldybių darbuotojams kol kas iškyla dar daug neaiškumų.
„Iki šiol dar nėra viskas galutinai išspręsta. Turime tam tikras lenteles, kur išdėstyta, kokios lengvatos neįgaliesiems priklauso, bet dar nėra tiksliai apibrėžta, kokie darbingumo lygio procentai kokiai invalidumo grupei prilyginti, – teigė Kauno savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus vedėjo pavaduotoja Rūta Lingytė-Tukanienė. – Be to, savivaldybės turi patvirtinti specialiųjų poreikių nustatymo tvarką, tačiau šiais klausimais tiek daug „privelta”, kad iki šiol jos nėra. Ministerija yra prirašiusi krūvą aktų dėl specialiųjų poreikių, bet kuo daugiau išaiškinimų, tuo daugiau painiavos. Esame parengę projektą, bet nežinome, ar jis geras, nes liepą-rugpjūtį ministerijoje buvo pats atostogų metas”.
Ministerijos sekretorė V.Murauskaitė teigė, jog bendra specialiųjų poreikių nustatymo tvarka patvirtinta, o savivaldybės turėjo jas pritaikyti savo gyventojams.
Violeta Gustaitytė