UEFA taurės laimėtojas šiemet tikisi dar vieno titulo

Deividas Šemberas patenkintas, kad gyvena Maskvoje ir atstovauja stipriai CSKA komandai. Gegužės mėnesį 26 metų Lietuvos rinktinės futbolininkas su CSKA klubu laimėjo UEFA taurę ir tapo pirmuoju lietuviu, žaidusiu šios taurės turnyro finale. Iškovojęs svarbiausią pergalę per savo sportinę karjerą, D.Šemberas ketina atvežti UEFA taurę į Lietuvą ir paskatinti vaikinus dar labiau pamėgti futbolą.

„Kauno dienoje” – interviu su D.Šemberu.

Iš lietuvių pirmoji pasveikino žmona

– Šis sezonas įspūdingiausias Jūsų karjeroje. Su Maskvos CSKA laimėjote UEFA taurę, Rusijos futbolo taurę. Kaip komanda atšventė šiuos laimėjimus, kaip padėkojo klubo vadovai?

– Sezonas tikrai geras, sakyčiau, jog vienas iš geriausių ne tik man, bet ir visai komandai. Laimėjimų atšvęsti dar nespėjome, nes kas tris dienas tenka žaisti varžybas, todėl reikia joms rengtis. Kol kas išgėrėme tik po taurę šampano, gurkštelėjome šampano ir iš iškovotos taurės. Toks ir šventimas, su komanda net niekur nebuvome susėdę. Manau, kad viskas dar priešakyje, sezono pabaigoje atšvęsime visas tris pergales.

Už laimėjimus gavome premijas. Taip ir turi būti, nes aukoji sveikatą, jėgas.

– Kaip komandą, grįžusią iš Lisabonos, pasitiko aistruoliai?

– Oro uoste mus pasitiko be galo daug gerbėjų. Buvo labai malonu. Rusijoje komandą taip pasitiko pirmą kartą.

– Kas pirmasis iš lietuvių pasveikino su iškovota UEFA taure?

– Mano žmona Agnė buvo Portugalijoje, stebėjo varžybas, todėl ji pirmoji ir pasveikino.

Tenkins tik aukso medaliai

– Dvi laimėtos taurės tikriausiai dar labiau padidino klubo vadovų apetitą. Rusijos čempionate juos tenkins tik aukso medaliai?

– Kartelė pakelta labai aukštai. Dabar užduotis konkreti – Rusijos čempionų vardai. Apie antrąją ar trečiąją vietą negali būti jokios kalbos. Visos vietos, išskyrus pirmąją, būtų įvertintos kaip blogas rezultatas, neįvykdyta užduotis.

– Ką laikote pagrindiniais konkurentais kovoje dėl Rusijos pirmenybių aukso medalių?

– Maskvos „Lokomotiv”, Sankt Peterburgo „Zenit”. Į ginčą gali įsiterpti ir „Moskva”. Aiškiau bus po pirmojo rato.

– CSKA komandoje rungtyniauja net dešimties tautybių futbolininkai: rusai, brazilai, ukrainietis, kroatas, serbas, bosnis, latvis, argentinietis, nigerietis, lietuvis. Ar žaidėjai nesusiskirstę į grupes, kaip tarpusavyje sutaria kroatas Ivica Oličius ir serbas Milošas Krasičius?

– Ne, problemų nėra. Mes bendraujame rusiškai. Visi moka šią kalbą, išskyrus brazilus. Pastarieji nemoka rusiškai ir nenori mokytis. Todėl su brazilais iškyla šiokių tokių problemų.

Rusijos čempionato lygis kyla

– Su kuriuo CSKA žaidėju geriausiai sutariate? Ar tarp jų yra tokių, kurį galėtumėte pavadinti draugu?

– Su visais gerai sutariu. Daugiau bendrauju su Jevgenijumi Aldoninu, Bogdanu Šeršunu, Rolanu Gusevu, Sergejumi Ignaševičiumi. Vieną dieną gali kur nors nueiti su vienu, kitą – su kitu futbolininku. CSKA kolektyvas yra geras, todėl bendrauti su visais malonu.

– Kuris CSKA vyrukas Jums palieka didžiausią įspūdį ir kaip futbolininkas, ir kaip žmogus?

– Jevgenijus Aldoninas. Jis turi labai gerų savybių.

– Rusijoje žaidžiate nuo 1998 metų. Ar per tą laiką šalies čempionato lygis smarkiai pakilo?

– Rusijoje rungtyniauju aštuntą sezoną ir matau, kad lygis kyla. Dabar komandos demonstruoja kur kas brandesnį žaidimą. Gerokai tobulesnė tapo visa futbolo struktūra, atliktas didžiulis darbas, investuoti milžiniški pinigai. Akivaizdu, kad pastangos ir įdėtas darbas veltui nenuėjo.

– Kalbama, kad Rusijos futbolas neišvengia sutartų rungtynių. Ar kada nors esate pajutęs, kad į tokias pinkles buvo įtraukta ir komanda, kurioje žaidėte – Maskvos „Dinamo” ar CSKA?

– Per vienerias rungtynes kažką intuityviai pajutau. Tačiau nenoriu apie tai nieko kalbėti, nieko kaltinti, nes jokių faktų neturiu. Man atrodo, kad apie sutartas varžybas Rusijoje yra daugiau kalbų, tikrovėje taip nėra. Panašiai kalbėti galima apie bet kurios šalies pirmenybes. Prisiminkime, kokie rezultatai buvo šio Italijos čempionato pabaigoje.

Maskvoje jaučiasi puikiai

– Keturis sezonus atstovavote Maskvos „Dinamo” komandai. Kokie prisiminimai iš tų laikų?

– Malonūs. Komanda buvo ir yra truputį žemesnio meistriškumo nei CSKA, bet dabar į „Dinamo” investuoti didžiuliai pinigai. Į klubą atėjo turtingas žmogus su didelėmis ambicijomis. Po poros metų „Dinamo” bus gero lygio komanda ir konkuruos su stipriausiomis Rusijos ekipomis.

– Dabar jau ketvirtą sezoną vilkite CSKA marškinėlius. Nenusibodo Maskva? Ar nenorėtumėte patraukti į šiltesnes šalis?

– Nenorėčiau vykti į kažkokią šiltų kraštų periferiją. Jei važiuoti, tai tik į garsius klubus – „Manchester United”, Madrido „Real”, „Milan”. Į tokią komandą, kuri tekovoja dėl teisės likti stipriausioje lygoje, manęs netraukia.

Tiesą pasakius, man visiškai patinka Rusijoje. Šioje šalyje aš jau pripratau, Maskvoje neturiu jokių problemų. Komanda yra Europos lygio, žaidžiame Europos turnyruose.

– Koks nemaloniausias prisiminimas iš gyvenimo Rusijoje?

– Nemaloniausio įvykio negalėčiau išskirti. Nieko labai nemalonaus ir neteko patirti. Kur kas daugiau buvo smagių dalykų.

– Maskvoje žaidžiate ir gyvenate aštuntus metus. Galite teigti, kad miestą gerai pažįstate?

– Maskvą žinau puikiai. Galėčiau bet kur nuvežti ir parodyti.

V.Gazajevo darbo metodai pasitvirtino

– Rusijos sostinėje dažniausiai gyvenate be šeimos. Ar po varžybų, treniruočių kartais nepasijuntate vienišas?

– Pasijuntu. Trūksta vaiko, žmonos. Tačiau toks sportininko gyvenimas – treniruotės, varžybos, stovyklos. Ne aš vienas su tuo susiduriu.

– Kokias klubas sudarė buities sąlygas? Ar gyvenate toli nuo miesto centro?

– Buities sąlygos fantastinės. Gyvenu dviejų kambarių bute, kuris yra labai geroje vietoje – šalia „Dinamo” stadiono. Iki miesto centro visai netoli.

– Dabar CSKA treniruoja Valerijus Gazajevas, anksčiau su ja dirbo portugalas Arturas Žoržė. Ar labai skiriasi jų elgesys, bendravimas su žaidėjais?

– Skirtumas didžiulis. A.Žoržė buvo labiau europietiško mentaliteto žmogus. V.Gazajevas pripratęs komandą treniruoti ir valdyti rusiškais, diktatoriškais metodais. Iš rezultatų matome, kad pasiteisino V.Gazajevo darbo stilius. Jis yra puikus treneris, su juo dirbti malonu.

– Ar žinote, ką reikia padaryti, kad V.Gazajevas mestų rūkyti?

– Nelabai (po ilgokos pauzės).

– Laimėti Čempionų lygos turnyrą. Treneris pats taip sakė.

– Na, čia tas pat, kaip patikėti, kad jis paaukotų ūsus. Manau, kad V.Gazajevas ūsų nenusiskustų net ir mums laimėjus Čempionų lygą.

Susitvardyti darosi lengviau

– Esate sudaręs nelabai santūraus žaidėjo įvaizdį. Prieš porą metų Kaune per Europos čempionato atrankos rungtynes įspyrėte Jus provokavusiam islandui ir buvote pašalintas iš aikštės bei diskvalifikuotas penkerioms oficialioms varžyboms. Per rungtynes dažnai būna momentų, kai labai sunku susivaldyti?

– Varžybose kitaip nei gyvenime. Per rungtynes kyla daug emocijų, kartais susivaldyti būna sunku. Kol esi jaunas, emocijos nugali protą. Dabar, kai esu vyresnis, labiau pasitikiu savo jėgomis, susitvardyti lengviau. Jau viršų ima protas.

– Su kuriuo Lietuvos futbolininku esate labiausiai susidraugavęs?

– Su Vladikaukazo „Alanija” klube žaidžiančiu Dariumi Žutautu. Jis yra puikus žmogus ir žaidėjas, vienas geriausių mano draugų.

– Ar domitės Lietuvos futbolo čempionatu? Kurią komandą palaikote?

– Visada palaikiau ir palaikysiu Vilniaus „Žalgirį”. Gaila, kad komanda praranda turėtas pozicijas. Iš „Žalgirio” išėjo daug gerų futbolininkų, ekipa turėtų būti Lietuvoje geriausia. Deja, realybė kitokia.

Lietuvos čempionatu domiuosi, man įdomu. Internete pasižiūriu rezultatus, futbolininkų pavardžių jau žinau mažai, tačiau gerai žinau komandas, trenerius.

Sūnui leis apsispręsti pačiam

– Jūsų žmona Agnė – dainininkė. Ar sugebėjote ją sudominti futbolu?

– Ji pati susidomėjo. Bendraudama su manimi, buvo priversta susidomėti. Agnė puikiai supranta futbolą, bet niekada nekomentuoja ir nesikiša į futbolo reikalus.

– Auginate pustrečių metų sūnų Gabrielių. Ar žadate jį leisti į futbolo treniruotes? O gal norėtumėte, kad sūnus sektų mamos pėdomis – taptų dainininku?

– Niekada neversiu sūnaus kažką daryti. Tegul pats pasirenka. Dabar sunku pasakyti, kuo Gabrielius susidomės. Jis paskambina pianinu, tada pradeda spardyti kamuolį.

– Gaila, kad UEFA taurės laimėtojas negalėjo padėti Lietuvos rinktinei per pasaulio čempionato atrankos turnyro rungtynes su Ispanija. Kaip vertinate lietuvių galimybes grupėje užimti antrąją vietą?

– Būnant optimistu, reikėtų sakyti, kad rinktinė gali užimti antrąją vietą. Vertinant realiai, ją iškovoti bus labai sunku.

Valdas Kasperavičius

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Sportas su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.