Miesto ūkio reikalus kuruojantį Klaipėdos mero pavaduotoją Vidmantą Plečkaitį praėjusią savaitę labiausiai nudžiugino žinia apie VšĮ Būsto agentūros, veikiančios prie Aplinkos ministerijos, parengta daugiabučių namų modernizavimo programa.
Ypač džiugu, sakė vicemeras, dėl to, kad nuo šiol būsto atnaujinimo programoje galės dalyvauti ne tik daugiabučių namų savininkų bendrijos, bet ir tie namai, kurių gyventojai į jas dar nėra susibūrę. Tam užteks jo gyventojams apsijungti į juridinį vienetą, pasirinkti administratorių ir sudaryti jungtinės veiklos sutartį.
Šiai programai įgyvendinti ketinama pritraukti ir šalies bankus – kad šie savo namus renovuoti panorusiems gyventojams teiktų ilgalaikius kreditus. Šiuo atveju kaip garantas būtų pati valstybė.
Kitas teigiamas dalykas – socialiai remtiniems asmenims būtų padengtos už suteiktą kreditą bankų skaičiuojamos palūkanos bei sumokama 10 proc. pradinio įnašo.
Pasak V. Plečkaičio, esama ir vieno minuso – maksimali valstybės dotacijos suma negalės viršyti 30 proc. namui renovuoti reikiamos sumos, ir tai tik įvykdžius tam tikrus reikalavimus. Priešingu atveju bus suteikiama ne didesnė nei 15 proc. bendros sumos sudaranti negrąžintina dotacija.
Bus įkurtuvės
Pasak V. Plečkaičio, šiandien Klaipėdoje esama 35-ių laisvų butų. Juos būtų galima suskirstyti į dvi grupes: 18 butų yra tušti ir šiuo metu yra remontuojami – tam skirta apie 160 tūkst. litų, dėl likusių 17 butų vyksta teisminiai procesai. Pirmai grupei priskiriamus butus suremontuoti ketinama iki metų pabaigos, tad 2007-ųjų pradžioje 18 socialiai remtinų šeimų ar pavienių asmenų galės švęsti įkurtuves.
Minijos g. – vėl smarvė
Pasak V. Plečkaičio, kad ir kaip būtų gaila, vėl tenka kalbėti apie Minijos gatvėje gyvenančių žmonių nepasitenkinimą jų kaimyno – AB „Klaipėdos kartonas” veikla.
Anot vicemero, po paskutinio incidento apie mėnesį buvo ramu, o praėjusį ketvirtadienį ir penktadienį į Savivaldybę vėl pasipylė nuo bendrovės sklindančia smarve pasipiktinusių klaipėdiečių skambučiai. „Penktadienį buvo duota komanda atlikti matavimus. Rezultatai kol kas nežinomi, bet važiuodamas pro šalį pats įsitikinau – „Klaipėdos kartono” kaimynystėje gyvenantys žmonės skundžiasi ne be pagrindo”, – sakė vicemeras.
Pasak V. Plečkaičio, Minijos gatvės pradžia – ne tik gyvenamasis rajonas. Čia įsikūrusi ir Klaipėdos socialinių mokslų kolegija, kurios studentai nuolat priversti kvėpuoti nežinia kuo, ką bekalbėti apie pačius bendrovės darbuotojus.
V. Plečkaitis teigė siūlysiąs merui Rimantui Taraškevičiui į rugsėjo 15 d. vyksiantį miesto Tarybos posėdį sukviesti Klaipėdos aplinkosaugininkų, Visuomenės sveikatos centro atstovus, Savivaldybės administracijos specialistus, „klaipėdos kartono” vadovus – tegu paaiškina, kas išties Minijos gatvėje vyksta.
Anot V. Plečkaičio, Savivaldybė yra gavusi raštišką „Klaipėdos kartono” vadovų pasižadėjimą iki rugsėjo 30 d. atlikti orą teršiančių medžiagų identifikaciją bei pateikti jų kiekio matavimo duomenis. „Terminas dar nesibaigė, tačiau žmonių pasipiktinimas didelis, ir į tai nereaguoti neturime teisės – privalome informuoti tiek miestiečius, tiek miesto Tarybą”, – įsitikinęs vicemeras.
Keisis mokėjimo už vandenį tvarka
Pastaruoju metu, pasakojo V. Plečkaitis, Savivaldybės specialistai atidžiai analizuoja AB „Klaipėdos vanduo” parengtą daugiabučių namų patalpų savininkų ir nuomininkų suvartoto vandens apskaitos ir atsiskaitymo už jį tvarkos projektą. Artimiausiu metu šis dokumentas bus pateiktas svarstyti komitetams, o galiausiai atiduotas miesto Tarybos teismui.
„Esminis šio projekto tikslas, – sakė V. Plečkaitis, – suvartojamo vandens apskaitą sutvarkyti taip, kad ateityje netektų kelti kainos. Antra vertus, tam įtakos gali turėti ir nuo mūsų nepriklausantys veiksniai – pavyzdžiui, nenumaldomai kylančios kuro kainos.”
Kitas svarbi nuostata – per trejus metus visuose butuose įrengti šalto vandens apskaitos prietaisus. Kodėl tik šalto vandens? „Situacija tokia, kad šiandien galim įvardyti tik šalto vandens tiekėją. Klaipėdoje tai – AB „Klaipėdos vanduo”. Atsakymo į klausimą, kas yra karšto vandens tiekėjas, kol kas neturim. Todėl dėl karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo teks derėtis ne tik su „Klaipėdos vandeniu”, bet ir „Klaipėdos energija”. Kaip būtų dalijamos sąnaudos jiems įrengti, šiandien sunku pasakyti – gal per pusę, gal kokiu nors kitu santykiu”, – samprotavo vicemeras.
Kadangi manoma, kad skaitikliai gali būti naudojami ne ilgiau nei 5-erius metus, įgyvendinant naująją tvarką teks juos keisti visus iki vieno. Preliminariai apskaičiuota, kad šiandien Klaipėdoje reikėtų įrengti apie 120 tūkst. vandens skaitiklių. Tai kainuotų apie 10-11 mln. litų.
Dabartinė atsiskaitymo už suvartotą vandenį, vicemero įsitikinimu, nėra tobula. Mokesčio dydis priklauso nuo konkrečiame bute gyvenančiųjų skaičiaus. Nereti atvejai, kai deklaruojama, jog bute gyvena vienas žmogus, o iš tikrųjų tokių esama kur kas daugiau. Dėl to, mero įsitikinimu, tokio dalyko, kaip suvartojamo vandens norma vienam gyventojui apskritai reikėtų atsisakyti, juo labiau kad ir tos normos yra akivaizdžiai per didelės.
„Klaipėdos vanduo” taip pat pateikia savo pasiūlymus, kaip derėtų spręsti susidarančių nuostolių problemą – jei skirtumas tarp namo įvadinio ir butuose esančių skaitiklių rodmenų viršija 10 proc. ribą, perviršis proporcingai išdalijamas visiems namo butų savininkams ir naudotojams. Mažesnius nei 10 proc. nuostolius siūloma neapmokestinti.
Pasak V. Plečkaičio, galutinį sprendimą šiuo klausimu turės priimti miesto Taryba.
Vilija Šilinienė
„Vakarų ekspresas”