Prabėgęs sekmadienis visus džiugino puikiu oru: taip trokštama saulėta ir šilta diena turbūt visus miestelėnus išviliojo į gamtą, prie jūros.
Nesėdėjo namuose ir prisiekę meškeriotojai. Jie irgi pėsti ir ratuoti pasuko savais keliais susitikti su savo svajone.
Pažįstamas Valius jau 7 val. sumerkė tris dugnines ties Jachtklubu. Buvo mėgėjų ir kitose Smiltynės pakrantės vietose.
Nors turėjo prastokų sliekų, Valius patyrė didelį malonumą. Pirmąjį šį sezoną. „Buvo momentas, – sako mano pašnekovas, – kad tik spėjau suktis: gal per 10 minučių į krantą ištraukiau net keturis 600-700 gramų karšius.” Įdienojus mėgėjas, baigęs masalo resursus, suvyniojo meškeres ir pasuko į keltą. Pečius slėgė sunki kuprinė.
Šių eilučių autorius su draugu į Smiltynę persikėlė 14.30 val. ir po pusvalandžio ėmėsi darbo. Pakrantėje, tiesa, buvo nedaug meškeriotojų. Matyt, šilta ir saulėta diena kai kuriuos meškeriotojus nuteikė skeptiškai, nes tokiu oru dažnokai nekibdavo. Tačiau buvę žuvautojai užkalbinti gyrėsi, kad iki pietų neblogai sekėsi: žuvys buvo aktyvios.
Įsikūrėme šalia linksmos kompanijos, kaip vėliau paaiškėjo, atvykusios iš toliau. Matėme, kad jiems sekėsi: sumestos gal 6-8 dugninės vyrams neleido nuobodžiauti. Prisipažinsime: norėjosi pasekti jų pavyzdžiu. Deja, kurį laiką teko palaukti.
Iš pradžių patyrėme ir nuostolių. Užkabinome dugno kliuvinius, atsisveikinome su švinu, keliais kabliukais. Tokios „smulkmenos” meškeriotojams niekuomet nesukelia didelio entuziazmo. Atvirkščiai. Ką darysi: tokios „dalios” žvejojant sunku išvengti.
Po valandėlės ir mums atsirado darbo. Padėjome vienas kitam tinkleliu sugriebti prie kranto pritrauktą aprimusį karšį, taip kaupėme savo kraitį. Laikas greitai bėgo, nuotaika buvo žvali, poilsis malonus. Taip sekėsi tą sekmadienį mums irgi pirmą kartą šį sezoną. Laimikiu likome patenkinti.
Kai susiruošėme namo po 4 valandų meškeriojimo (beje, baigėsi sliekai), kaimynas, vėliau atvykęs, agitavo pasilikti, kad būtų linksmiau, siūlė ir sliekų. „Žiūrėkite, dar kimba”, – sakė jis. Iš tikrųjų, mūsų akyse kaimynas ištraukė dar du karšius.
Maloniai buvome nustebinti tokiu kibimu Smiltynės pakrantėje. Karšių vizitas mėgėjus nuteikė gerai. Kad taip dažniau būtų šį sezoną! Juk ir vieta patraukli, ir pasiekti ją patogu.
Beje, keldamiesi namo, prakalbinome grįžtantį meškeriotoją nuo molo. Ten kaip ir anksčiau, pasirodo, kibo strimelės. Tiesa, mėgėjų buvo nedaug. Matyt, geras oras ir meškeriotojus kitur nuviliojo.
Turime žinių, kaip sekėsi Algio įgulai žvejoti jūroje. Jis su draugais suposi ant bangų šeštadienį ir sekmadienį. Menkės kibo, tiesa, neaktyviai, kaip norėjosi, ir nedidelės. Bet malonumo vyrai patyrė, nes buvo puikus oras, jūra nebangavo, tad nereikėjo žiaukčioti. Meškeriotojai, pasigrožėję Baltija, tušti namo negrįžo.
Juras Šilgalis