AB Rytų skirstomųjų tinklų (RST) Alytaus regiono direktorius Vitas Blažauskas užvakar pasitiko dvigubą sukaktį: 30 metų išdirbta Alytaus elektros tinkluose ir lygiai tiek pat laiko išgyventa Dzūkijos sostinėje. Kelias ir į Alytų, ir į energetikos sritį prasidėjo anksčiau nei prieš tris dešimtis metų. Dar būdamas Šventežerio (Lazdijų rajonas) vidurinės mokyklos mokinukas, tėvų namuose pakeitė laidus ir elektrą visame name įžiebė vieninteliu jungikliu, o išjungti nemokėjo… Tąkart susivokti schemoje padėjo kolūkio energetikas. Baigdamas mokyklą Vitas kažkur vaikystėje paliko kitą svajonę – miškininko profesiją. Tvirtai nusprendęs tapti inžinieriumi elektriku, įstojo į Kauno politechnikos institutą. Kaip pažangus studentas turėjo teisę pasirinkti, kur vyks dirbti pagal paskyrimą. Tikro dzūko neviliojo didmiesčių šviesos: 1975 metų rugsėjo 8 dieną pradėjo dirbti Alytaus elektros tinkluose.
Aukštojo mokslo diplomas – ne karaliaus skeptras
„Mane visada supo tik labai geri žmonės. Tikriausiai energetikoje blogų žmonių ir negali būti, nes darbas tikrai sudėtingas, – sako V.Blažauskas. Koks buvo pirmasis jauno specialisto įspūdis? – Kai turi aukštojo mokslo diplomą, atrodo, kad esi karalius ir viską žinai. Tačiau atsidūręs įmonėje supranti, kad tavo diplomas – tik tam tikras dokumentas, suteikiantis teisę dirbti ir toliau tobulėti”.
Ponas Vitas su didžiule pagarba prisimena jau mirusį Alytaus elektros tinklų vyriausiąjį inžinierių Rimgaudą Skritulską, reiklumu, dėmesingumu davusį puikų kraitį jauno meistro startui. Geros kolegiškos įtakos turėjo ir drauge dirbęs puikus meistras Gediminas Aleškevičius, šiuo metu besidarbuojantis „Lietuvos energijos” perdavimo tinkle, šaunus brigados darbuotojas Romas Ridziauskas.
Jaunas meistras V.Blažauskas, užuot svajojęs apie svaiginamus karjeros skrydžius, stengėsi gerai, sąžiningai dirbti. O sėkmė budėjo šalia: į perspektyvų darbuotoją vadovybė greitai atkreipė dėmesį ir siūlė vis atsakingesnes pareigas.
Darnaus kolektyvo amžiaus vidurkis – 37 metai
Šiandien RST Alytaus regiono vadovas džiaugiasi visus tris dešimtmečius jautęs kolektyvo darną ir savitarpio supratimą – tai didžiulė vertybė. Žmonės keitėsi nedažnai, pavyko išlaikyti stabilų kolektyvo branduolį. Regiono darbuotojų amžiaus vidurkis – 37 metai: kartu jaunystė, branda ir patirtis. Direktorių džiugina kiekvienas į kolektyvą atėjęs, čia pritapęs jaunas žmogus. „Gerbiu ir vyresniojo amžiaus žmones, bet norėtųsi, kad dirbtų kuo daugiau jaunimo. Ateina labai puikių vaikinų ir merginų – gabių, sumanių, turinčių daug žinių. Tačiau pasitaiko ir kitokių niuansų: paklausi žmogų, mokslus baigusį prieš trejus ketverius metus, kokia buvo jo diplominio darbo tema, kas vadovas, o jis sako „nežinau”. Mane ištinka šokas. Nuo instituto baigimo praėjo 30 metų, bet puikiausiai prisimenu net tai, ko manęs klausė per diplominio darbo gynimą”, – kai kurių jaunuolių nerūpestingumu stebisi V.Blažauskas.
RST Alytaus regiono direktoriui malonu, kad šalies energetikos ūkis nėra nugyventas, kad jis ypač išplėtotas per nepriklausomybės metus. V.Blažausko nuomone, Lietuvos energetikoje įgyvendinama daug labai gerų idėjų, pasiekta didžiulė techninė pažanga. Kalbėdamas apie nūdienos laimėjimus, direktorius prisimena pirmus atkurtosios nepriklausomybės metus, kai iš okupantų buvo sulaukta ir grasinimų, ir blokadų. Tuomet ypač didžiavosi savo kolektyvu, dirbusiu vieningai kaip kumštis. Apskritai dėl sutelkto darbo visoje energetikos sistemoje Lietuvos žmonės tuo labai sudėtingu laikotarpiu nepajuto jokių energetinių sunkumų.
Alytų augimo tempais jau lenkia ne tik Druskininkai, bet ir Marijampolė
Vienas svarbių miesto plėtros rodiklių – elektros energijos suvartojimas, pasak V.Blažausko, nėra džiuginantis. Alytaus ekonomika auga ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Pagal elektros energijos suvartojimą Druskininkai gerokai lenkia Alytaus miestą ir rajoną kartu. Dzūkijos sostinę pralenkė ir Marijampolė. „Mes suinteresuoti, kad verslas plėstųsi, atsirastų ne viena nauja gamykla, – parduotume daugiau elektros energijos. Tačiau svarbu ne vien tai: norisi, kad alytiškiams būtų sukurta daugiau darbo vietų, kad žmonės daugiau uždirbtų”, – sako ponas Vitas.
Jis dvi kadencijas kaip tarybos narys dalyvavo sprendžiant aktualius miesto klausimus. Nors sulaukė nemažai politinių partijų pasiūlymų dalyvauti ir pastaruosiuose savivaldybių rinkimuose, jų atsisakė – tuomet vyko didelė elektros energetikos sistemos reorganizacija, tad Alytaus elektros tinklų direktoriui rūpėjo didžiausią laiko dalį skirti šiam svarbiam procesui. Šilčiausiai prisimena ir pagarbiai saugo pirmosios kadencijos miesto tarybos nuotrauką: tuomet atstovauti miestelėnų interesams buvo išrinktas pagal Sąjūdžio sąrašą.
Kai viskas įgrysta – su šautuvu į mišką
Netapęs miškininku, ponas Vitas girias lanko kaip medžiotojas: „Kai viskas įgrysta, pasiimu šautuvą ir išeinu į mišką”. Yra net dviejų medžiotojų būrelių narys – „Sudvajos” ir „Tauro” (Varėnos rajone), tačiau netapo šio pomėgio fanatiku. „Galiu medžioti kartą per mėnesį, o ne, kaip kiti norėtų, devynis vakarus per savaitę”, – šmaikštauja ir prisipažįsta, kad medžioklė patrauklesnė dėl pabuvimo, atsipalaidavimo gamtoje, pabendravimo su bičiuliais nei dėl trofėjų. Palaiminga ramybė rymant medžiotojo bokštelyje atplukdo ne vieną prisiminimą, svajonę…
Iš stresų puikiai vaduoja ir kiti paprasti malonumai: įvairūs vyriški darbai namų valdoje ir sode. Malonu, kad šie žemiški rūpesčiai nesvetimi ir sutuoktinei Danutei. Ponas Vitas šypsodamasis pabrėžia, – vienai vienintelei žmonai, su kuria drauge palydėti trisdešimt vieneri metai. Per tą laiką užauginta dukra Aušra, sūnus Egidijus. Daug džiaugsmo seneliams teikia kol kas vienintelė vaikaitė, šeštus metukus einanti Gerdutė.
Į palinkėjimus Alytuje gražiai praleisti dar trisdešimt metų, ponas V.Blažauskas atsiliepia: „Būtų smagu…” Jam būtų smagu ir kad šalies energetika vis žengtų pirmyn, kad Lietuvoje niekada netrūktų elektros energijos ir elektrinių nereikėtų kūrenti malkomis. Paklaustas, kokių mano esant alternatyvų uždarius Ignalinos atominę elektrinę, sako: „Daiktų skolintis juk nelabai patinka – norime turėti savų. Manau, elektrinė Lietuvoje bus. Tikiu, kad atominė. Pavasarį teko dalyvauti viename forume Kauno technologijos universitete. Ten buvo racionaliai pasakyta: „Naftos atsargų mažėja, malkų taip pat, tai kokia alternatyva? Atomas. Tačiau apie tai tegul kalba specialistai”.
Aušra Žvinakevičiūtė