Japonijoje užsimezgusi lietuvės dainininkės ir būgnus įsimylėjusio japoniuko draugystė Lietuvą supažindino su aštuonmečiu mušamųjų virtuozu
Dainininkė ir aktorė Brigita Bubelytė šią taip greitai prabėgusią, intensyvią ir sklidiną įspūdžių savo vasarą vadina Umono vasara.
Aštuonerių metų japonas Umonas Takahashi pusantrų metų rengėsi kelionei į Lietuvą. Jo tėvai, pasak B.Bubelytės, ilgai ir sunkiai dirbo, kad iš Tokijo centro atsidurtų Vilniuje. Umonas atvyko į tolimą savo draugės Brigitos šalį pagroti su tikru meistru.
Lietuviai plojo stovėdami
Tie, kurie girdėjo ir matė, kaip groja būgnais ir perkusija mažas žvitrus japoniukas egzotiškai garbanotais plaukais, greičiausiai ilgai nepamirš įspūdžio, palikto besišypsančio mažojo muzikanto. Vilniaus, Trakų, Nidos salėse Umonas sukėlė aplodismentų audrą, lydimą šūksnių, sužavėto švilpimo. Lietuviai jam plojo atsistoję.
„Kartą, kai Umonas grojo Jam Session Vilniaus džiazo klube, – prisimena Brigita, – toks rusakalbis vyriškis pratarė: „On tak igrajiet…” ir apsiverkė. O paskui padėjo Umonui ant scenos 200 litų kupiūrą”.
Tačiau Umonas Takahashi į Lietuvą atkako neuždarbiauti. „Svarbiausias jo susitikimas buvo su Večiaslavu Čekasinu, – kalba B.Bubelytė, buvusi V.Čekasino mokinė. – Organizuodama Umono ir jo tėvų viešnagę Lietuvoje, aš kaip tik ir siekiau, kad jie susitiktų. Žinojau, kad V.Čekasinas šią vasarą pristatys savo bigbendo projektą, todėl pasistengiau jį supažindinti su Umonu”.
Draugystė nuo pirmojo žvilgsnio
Brigita Bubelytė su Umonu Takahashi susitiko Japonijoje, vaidindama Jono Vaitkaus Tokijuje režisuojamame spektaklyje „Sakura”.
Su Umono tėčiu Brigitą supažindino viena ambasados darbuotoja. Ponas Takahashi, sužinojęs, kad B.Bubelytė yra ne tik aktorė, bet ir puiki dainininkė, muzikos pedagogė, pakvietė ją į svečius.
„Kaip tik tą dieną nusipirkau vaizdo kamerą, – prisimena Brigita. – Su ta kamera pas juos ir nuvykau. Ir nufilmavau būgnus mušantį Umoną”.
Draugystė tarp B.Bubelytės ir mažojo japoniuko užsimezgė nuo pirmųjų lietuvės viešnagės akimirkų. „Vos jį pamačiusi pamaniau, kad tai – mergaitė, – juokiasi Brigita. – Be to, japonų kalbos aš visiškai nesuprantu. Mes pasisveikinome, aš gėriau arbatą, o Umonas kažką rašė. Maniau, kad tai reiškia, jog kontaktas tarp mūsų neįvyko. O paaiškėjo, kad Umonas rašė man laišką”.
Tarsi prilipęs prie būgnų
Jau pirmąjį pažinties su Umonu vakarą Brigita išgirdo, kaip mažasis japoniukas groja. „Namuose jis turi elektrinius būgnus, pasileidžia jam patinkantį muzikos įrašą ir prisijungia su savo mušamaisiais”.
Umonui viešint Lietuvoje, visi, jį girdėję, sutiks: mažasis japoniukas groja, švelniai tariant, aistringai. Jo rankose būgnininko lazdelės mirgėte mirga, o pats būgnininkas, nepaliaudamas šypsotis, šokčioja mušamųjų ritmu kaip ant spyruoklių.
„Taip jis grojo ir mūsų pažinties vakarą, – pasakoja B.Bubelytė. – Nepailsdamas. Grojo, grojo ir grojo. Jau, rodės, užteks, jam jau metas atsikvėpti, bet Umonas prie savo būgnų buvo kaip prilipęs. Mes jau sakome „ačiū”, bet baigiasi vienas kūrinys ir jis pradeda pritarti mušamaisiais kitam”.
„O vėliau paaiškėjo, jog šiaip, gyvenime, Umonas labai kuklus, net uždaras vaikas, – kalba B.Bubelytė. – Jis neatpažįstamai pasikeičia tik grodamas”.
Japonijoje džiazo nemoko
„Japonijoje yra tokia problema: jei tu nori groti džiazą, improvizuoti, pakankamai sudėtinga įgyti patirties, – aiškina Brigita. – Ten egzistuoja tik klasikos, tradicinės muzikos mokymas”.
Umonas, pasak jos, Tokijuje lanko privačias pamokas pas roko ir džiazo muzikos mokytojus. „Bet tai labai nedaug. Privačios pamokos – dar ne sistema, – aiškina B.Bubelytė. – Japonijoje, kai jau esi džiazo ar roko muzikantu, tu jau turi erdvę, kur groti. Bet kaip juo tapti, kiekvieno individualus reikalas”.
„Pamaniau, kad aš, turėdama galimybę koncertuoti su džiazo meistrais, galiu kiek padėti savo draugui Umonui”, – sako B.Bubelytė.
Grandas buvo sužavėtas
Kai Brigita parodė savo nufilmuotą ir į Lietuvą atsivežtą medžiagą su būgnus mušančiu Umonu V.Čekasinui, jo įvertinimas buvo lakoniškas: „Chorošyj parienj” (liet. – geras vaikinas). Garsusis džiazo muzikantas ir pedagogas panoro pamatyti Umoną, kai šis atvyks į Lietuvą.
Takahashi šeimos viešnagės metu B.Bubelytė tapo tarsi Umono prodiusre. Ji tarėsi dėl mažojo japoniuko koncertų su žinomais muzikantais, dėl jo pažinčių, susitikimų, repeticijų, dalyvavimo trijuose muzikiniuose Lietuvos festivaliuose, papildomų koncertų.
Brigita triūsė už dyką. „Mes juk draugai”, – sako ji.
Nepaprastas duetas
„Įdomiausia, kad jis, neturėdamas jokių rimtų improvizacijos pagrindų, intuityviai suvokia, ką ir kaip groti, – kalba žinoma dainininkė apie aštuonmetį japoną. – Kai jie grojo dviese su V.Čekasinu, buvo galima stebėti, kaip Čekasinas veda, o Umonas seka iš paskos, jis labai greitai viską perpranta, pagauna, sugroja labai įdomias improvizacijas”.
„Jiems repetuojant gimė nepaprastas duetas, – pasakoja Brigita. – V.Čekasinas labai myli vaikus, ir darbas su jais jam didžiulė atsakomybė. Jis į tai žiūri labai atsakingai, ypač jei mato, kad vaikas neabejotinai gabus. O Umonui tai buvo pirmoji gyvenime proga groti su tikru džiazo meistru. Jis buvo beprotiškai laimingas”.
„Nidoje Umonas grojo su būgnininku Arvydu Jofe, Juozo Dvariono muzikos mokykloje – su dviem gabiais jaunaisiais muzikantais – Adomu ir Tomu Kuzinais. Muzikantai jį priimdavo pagroti ne tik festivalių scenose, bet ir Jam Session vakaruose. Ir aš su juo koncertavau. Jis netvėrė džiaugsmu. Regis, Umonas Japonijoje niekada nėra gavęs tiek pasireikšti”, – juokiasi Brigita.
Elektroninis augintinis, vardu Ačiū
„Tas berniukas turi be galo atvirą aplinkai širdį, – kalba B.Bubelytė. – Buvo smagu matyti, koks jis Lietuvoje laimingas”.
„Kai negroja, jis paprastas vaikas, – pasakoja B.Bubelytė apie Umoną, Lietuvoje pramintą vunderkindu. – Žaidžia su kamuoliu, išdykauja. Jo paties pageidavimu, Umonui buvo chemiškai sugarbanoti plaukai. Vien todėl, kad jis labai norėjo būti panašus į dievinamą Brazilijos futbolininką Ronaldinją”.
„Tokijuje gyvenantis Umonas, iki šiol „auginęs” tik elektroninius gyvūnėlius, pas mus pirmą kartą pamatė gyvą karvę, arklį ir paglostė tikrą šuniuką”.
Kai Umonas su tėvais rugpjūčio pabaigoje susirengė vykti namo, į Japoniją, vienas elektroninių japoniuko augintinių jau buvo pavadintas lietuvišku vardu – Ačiū.
Jūratė Kuzmickaitė
velnias, kjp miela 😥