Menininkai išvykose į svečias šalis jau seniai dairosi ne į parduotuvių vitrinas, bet stengiasi parsivežti naudingų minčių kūrybai
Kauno menininkai šią vasarą, kaip visada, pasklido plačiau. Kas į vakarus, kas – į šiaurę. Tačiau šiųmetes kūrybines išvykas ženklina parsivežtos konkrečios idėjos. Jas pritaikyti Kauno sąlygomis laukia ilgas, ką tik prasidėjęs meninis sezonas.
Apleistas gamyklas pritaiko menui
Keturi kauniečiai menininkai, ką tik grįžę iš Vokietijos, kupini įvairių įspūdžių. Tapytojų Elenos Balsiukaitės-Brazdžiūnienės, Antano Obcarsko, Eimučio Markūno, Arvydo Žalpio kūriniai eksponuojami didžiulėje apžvalginėje Vakarų Vokietijos dailininkų sąjungos parodoje, o jų autoriai turėjo progą pajusti šiuolaikinio Vokietijos meno pulsą. Jie pamatė nuo pokario rengiamos grandiozinės parodos rengimo užkulisius, aplankė tuo metu vykusias kitas parodas, muziejų ekspozicijas, užmezgė ryšius su kolegomis ir galėjo sulyginti vokiečių ir lietuvių vietinės valdžios skiriamą dėmesį menui ir menininkams.
Rugsėjo 3 dieną atidaryta apžvalginė Vakarų Vokietijos dailininkų sąjungos paroda šiemet eksponuota keturių miestų – Oberhauzeno, Gelchenkircheno, Hernės ir Miulhaimo galerijose. A.Žalpys, kauniškės galerijos „Meno parkas” vadovas, sakė, kad šis faktas patvirtino jo apsisprendimą Kaune metines galerijos parodas ir toliau rengti keliose erdvėse.
Garbės svečių teisėmis antrą kartą parodoje dalyvavę kauniečiai žavėjosi išvydę, kaip senos nebenaudojamos gamybinės erdvės masiškai pritaikomos menui. Pavyzdžiui, buvusiuose uosto pastatuose Miunsteryje įrengtos galerijos, amatininkų ir profesionalių menininkų dirbtuvės. Pastatai suremontuoti miesto lėšomis ir už nedidelį mokestį nuomojami menininkams. Kuo ne idėja Kauno valdžiai?
Laimikiai festivaliui
Šokio teatro „Aura” šokėjai liepą dalyvavo prestižiniame Bytomo modernaus šokio festivalyje. „Nuo 1991 metų vykstantį festivalį rengia Silezijos šokio teatras, profesionaliausias lenkų šokio teatras, turintis didžiulį savo pastatą”, – pasakojo „Auros” teatro vadovė Birutė Letukaitė.
Ji ne veltui ne pirmą kartą viešinti pas kolegas Bytome vis pastebi tą „didžiulį savą pastatą” – kauniečiai vis dar negali pasigirti moderniomis kūrybos sąlygomis.
Bytomo modernaus šokio festivalis, anot B.Letukaitės, jau tapęs šokio konferencija. Kasdien nuo ankstyvo ryto šešiose salėse vyko po 25 šokio istorijos, kritikos, fotografijos pamokas, bendri projektai su senjorais, psichikos ligoniais ir neįgaliaisiais. O vakarais – geriausių pasaulio modernaus šokio trupių pasirodymai. Tarp jų pateko ir „Aura”. Lenkų modernaus šokio teatro tėvu tituluojamo Jaceko Luminskio pakviesti, paskutinį festivalio vakarą kauniečiai parodė Birutės Letukaitės spektaklį „Aseptinė zona, arba – lietuviškos sutartinės”, sutiktą audringais plojimais.
B.Letukaitei, kaip ir A.Žalpiui, kiekviena išvyka – naujų kontaktų rezgimo galimybė. Lenkijoje „Auros” vadovės užmegztų intriguojančių pažinčių rezultatai paaiškės netrukus – šį rudenį Kaune įvyksiančiame tradiciniame modernaus šokio festivalyje. Kanadiečių šokio teatras į Lietuvą pažadėjo atvežti buto stiliaus spektaklį, rodomą naktį.
Jūriniai vėjai įpūtė minčių darbui
Vandeniui ir miestams prie vandens niekad nebuvęs abejingas architektas Audrys Karalius šią vasarą tapo ilgų nuotolių buriuotoju. Išsiuntusi žinutes krante drybsantiems pažįstamiems „pliažo kankiniams”, jachtos „Lietuva” įgula leidosi protėvių keliais per Baltijos jūrą. Kapitono Osvaldo Kudzevičiaus vadovaujama Klaipėdos, Vilniaus ir Šančių architektų komanda esą užsimojo atlikti architektūrinę-pažintinę ekspediciją. Ji turėjo išaiškinti, ar buriavimo reikaluose skandinavai kiek nors pasistūmėjo per pastaruosius 700 metų, kai Gotlande juos atseit inspektavo lietuvių (persirengusių atsitiktiniais kuršių plėšikais) mokesčių inspekcija ir ekonominių nusikaltimų vyrukai.
Sako, skandinavus lietuvių ekspedicija užklupo staigiai ir jiems visai netikėtai jachta, o ne sulaukę, kol Baltijos jūra užšals. Anot humoristinio pasakojimo šalininko A.Karaliaus, pasirodo, vikingai ir toliau masiškai buriuoja, tik daro tai mažiau ginkluoti ir atsainiai. Tai reiškia: į jachtas nevengia imti netgi moterų, kas jūreivių folklore vadinama uždelsto veikimo portatyviniu tornado.
Maršrutas Klaipėda-Alandų salos-Sandhavenas-Stokholmas-Visbis-Gotlandas-Klaipėda buvo įveiktas per 12 parų. A.Karalius prisipažino per laimingą atsitiktinumą (štormo metu, pučiant 35 mazgų vėjui, įgulos apetitas buvo sumažėjęs iki minimumo) buvęs paaukštintas nuo indų plovėjo iki šturmano pavaduotojo. Tuo neslepia ypač didžiavęsis, nes „galėjęs pakeisti” jachtos kursą ir atvykti į Gotlandą tuo pačiu metu, kaip ir burlentininkas Arūnas Rinkevičius. Tik iš priešingos salos pusės.
A.Karalius buriuoja nuo septynerių metų, kai jo tėvas pagal lenkiško buriavimo žurnalo brėžinius pagamino jachtutę „Myš”. Tačiau tik dabar architektas pirmą kartą jachta įveikė tokį ilgą atstumą. Buriavimas jūra ir Švedijos pajūrio miestų vaizdai A.Karalių įkvėpė dar nuožmiau kovoti, kad ir Kaunas galų gale atsisuktų į vandenį, o jūriniai vėjai įpūtė idėjų, kaip kūrybiškiau šį atsisukimą realizuoti.
Žilvinė Petrauskaitė