Netiki, kad kyla darbo užmokestis

Didėjančių algų džiaugsmas gatvėje klausinėtų kauniečių šeimų neaplankė, nors statistika ir byloja apie nemenką šuolį

Plūstelėjus emigracijos bangai tikėtasi, kad ji nuslūgs po to, kai Lietuvoje pradės augti darbo užmokestis. Statistikos departamentas neseniai pranešė, kad vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalies ūkyje antrąjį 2005 m. ketvirtį sudarė 1331,5 lito ir, palyginti su antruoju 2004 m. ketvirčiu, padidėjo 9 procentais. Valstybės sektoriuje jis išaugo beveik 10 proc., o privačiame – 8,5 proc.

Dėl augančių išlaidų didinant darbo užmokestį jau nesyk skundėsi statybininkų, siuvėjų ir kitų Lietuvos rinkoje paklausių profesijų darbdaviai. Oficialiai prabilta ir apie augantį įvairių profesijų darbuotojų deficitą. Tad atrodė, kad sutikti žmonių, galinčių pasidžiaugti padidėjusia alga, sunku nebus.

Girdėjo, bet nepajuto

„Girdėjau, kad statybose algos išaugo, tačiau realiai to nejaučiame. Daugelio darbų kaina statybose yra sutartinė. Brigada, atikusi jai paskirtą užduotį, uždirbtą sumą dalijasi tarpusavyje, todėl viskas priklauso nuo darbo kokybės ir žmogaus darbštumo”, – sakė „Būstuvos” darbų vadovas Artūras Karazija.

„Kad algos auga, girdėjau per televiziją. Niekas iš pažįstamų tuo nesigyrė”, – purto galvą metalo apdorojimo technologas Juozas Kubilius. Kadaise tokią specialybę turintis žmogus uždirbdavo dvigubai daugiau nei pedagogas, o dabar darbo išvis neranda. Vyriškio sesuo Elena Adomavičienė, dirbanti projektuotoja, išgirdusi klausimą apie didėjančias algas, pradėjo juoktis.

„Gal ir didėja, bet ne mums. Kiek uždirbam, tiek ir turim. Taip buvo ir anksčiau, o mūsų darbo įkainiai per metus nepasikeitė”, – sakė E.Adomavičienė.

Ne augo, o mažėjo

„Nesu to girdėjusi. Namiškiai irgi nieko apie padidėjusias algas nesakė”, – gūžtelėjo pečiais Gertrūda Valinskaitė.

„Aš tik prieš kelias savaites pakeičiau darbovietę, todėl padidėjusia alga pasigirti negaliu. Bet ir žmonos, dirbančios statybos įmonėje, alga per metus laiko tikrai nebuvo keliama. Mano atlyginimas ankstesnėje darbovietėje, antrinėje telekomo įmonėje, ne didėjo, o mažėjo”, – prisipažino energetikos įmonės VST darbuotojas Žilvinas Pajaujis.

„Nežinau, ar galima algos didėjimu pavadinti tuos keliasdešimt litų, kuriuo padidėjo minimali alga. Aš tokią ir gaunu, bet kaip galėjau pajusti, kai viskas brango? Pikta skaityti apie vidutinę algą, kurią labai iškelia gaunantys išties didžiules algas. Statistiškai neblogai išeina, jei prie dviejų bankininkų pinigų prideda manuosius ir padalija iš trijų”, – ironiškai šypteli kopijuotoja dirbanti Loreta Jermalienė.

Du Medicinos universiteto studentai, Valdemaras Mockus ir Mindaugas Urbonas, patikina, kad jų namiškius algų padidėjimas taip pat aplenkė. Vaikinų nuomone, apie Lietuvoje augančias algas kalbėti išvis neverta, nes geriau nepradeda gyventi net tie, kuriems išties pinigų prideda. „Tarkim, pedagogams algas tarsi ir padidino, bet užtai pridėjo po papildomą akademinę valandą. Pinigų šiek tiek daugiau, bet darbo krūvis padidėjo daugiau nei užmokestis už jį”, – sakė Mindaugas.

Pajamų ir išlaidų lenktynės

Šuoliuojančios benzino ir kylančios žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos, greitai padidinančios miestiečių išlaidas maistui, niekais paverčia simbolinį algų augimą. Jį tikriausiai pajuto tūkstančiai kauniečių, tačiau „Kauno dienai” tokių aptikti nepavyko.

Gal ir keista tikėtis tokios informacijos klausinėjant žmones gatvėje. Kita vertus, kai anksčiau domėjomės, ar žmonės ketina ieškoti darbo užsienyje, atsitiktiniai pašnekovai buvo galvoję taip pasielgti patys arba turėjo užsienyje įsidarbinusių artimųjų ir jų atsakymai patvirtino oficialiai įvardytas tendencijas.

Realusis darbo užmokestis (ne „ant popieriaus”) šalies ūkyje antrąjį 2005 m. ketvirtį, palyginti su antruoju 2004 m. ketvirčiu, statistikų teigimu, padidėjo 5 – 6,3 proc. Realusis darbo užmokestis antrąjį 2005 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju 2005 metų ketvirčiu, padidėjo nuo 2,7 iki 3,9 proc.

Analitikai prognozuoja, kad darbo užmokestis artimiausiais metais Lietuvoje didės šiek tiek lėčiau nei iki šiol. Kitąmet tikimasi jį augsiant 9 proc., o vėliau – 8,5 ir 8 proc. Kainų augimas įvedus eurą daugeliui atrodo beveik neišvengiamas.

Jei šios tendencijos nesikeis, gatvėje sutiktų kauniečių nuomone, didesnių darbo užmokesčių tebeieškosime užsienyje, o mūsiškiai darbdaviai ten pat, tik Rytų pusėje, dairysis pigesnės darbo jėgos. Nedarbo lygis Lietuvoje mažės, makroekonominiai rodikliai augs, tik ar eilinis pilietis galės dėl to džiaugtis?
Daiva Valevičienė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.