Suneramino nakties įvykis
„Maniau, kad pas mus tai neateis. Nejaugi imsime garsėti kaip Amsterdamas?” – klausė bendrovės „Savas laikas” vadovė Gita Kniukštienė.
Olandijos sostinė garsėja žymių pasaulio laikrodžių gamintojų falsifikatais. Iš parduotuvių brangūs originalūs laikrodžiai grobiami vien tam, kad įgudę klastotojai juos išardytų, nusikopijuotų detales ir gamintų falsifikatus. Klastotės nuo originalo ne specialistas atskirti negali.
Tokius spėjimus sustiprino pirmadienio nakties įvykis Kaune, kai buvo apvogta bendrovei „Savas laikas” priklausanti prabangiais šveicariškais laikrodžiais prekiaujanti parduotuvė „Ženeva”.
Laikrodžių pardavėjus suneramino ir tai, kad buvo pagrobti septyni tos pačios linijos laikrodžiai „Omega”. Jie yra paklausiausi. Vagių nedomino gerokai brangesni, tačiau rečiau perkami laikrodžiai.
Todėl baiminamasi, kad netrukus gali užgriūti tokių laikrodžių klastočių lavina. Viena, gerokai prastesnės kokybės falsifikatų banga Lietuvoje jau nuslūgo. Dabar artinasi kita.
Vitrinas tuštino žaibiškai
Kad Lietuvoje vagys vykdo falsifikatų gamintojų užsakymus, liudija pora vagysčių iš prabangių laikrodžių parduotuvių.
Viena tokių vagysčių užfiksuota praėjusių metų liepos 13-ąją Vilniuje. Žaibiškai veikę vagys ištuštino Didžiojoje gatvėje esančios parduotuvės „Ženeva” vitriną.
Iš vitrinų dingo keturi šveicariški „Breitling” laikrodžiai. Vagių nesustabdė ir tai, kad šalia parduotuvės yra ambasadą saugantis policijos postas, kuriame pareigūnas budi visą parą.
Kitas įvykis – daugiau nei prieš penkerius metus. Nusikaltėliai buvo įsibrovę į Kaune, Laisvės alėjoje, įsikūrusią prabangiais šveicariškais laikrodžiais prekiaujančią parduotuvę „Šveicarija”.
Vagis taip pat domino tik „Longines” laikrodžiai. Kitų gamintojų prekių jie nelietė.
Teko darbuotis Antverpene
Kad Lietuvoje ne tik vykdomi falsifikatų gamintojų užsakymai, bet ir galima įsigyti iš užsienio atgabentų aukštos kokybės klastočių, patvirtino vienas „Ekstra žinių” pašnekovas.
Klastotės į Lietuvą patenka iš Vakarų Europoje veikiančių pogrindinių gamyklų. Šiek tiek mažesnis nei Amsterdame laikrodžių klastočių centras yra įsikūręs Antverpene (Belgija).
Antverpene kurį laiką teko darbuotis aukštos klasės juvelyrui iš Lietuvos, kuris papasakojo apie šio centro veiklą.
„Belgijoje laikrodžiai surenkami ir derinami rankiniu būdu, kaip ir originalai. Vieną „Rolex” laikrodį žmogus gali rinkti net kelias dienas.
Atskirti šiuos gaminius nuo originalų įstengtų nebent aukštos klasės specialistas. Tai ypač aukšto lygio gaminiai, kurių jokiu būdu negalima vadinti falsifikatais. Juk šie laikrodžiai gaminami naudojant tą patį auksą ar deimantus, pačius moderniausius įrenginius bei technologijas”, – pasakojo juvelyras.
Puikuojasi ir verslininkai
Savaime suprantama, jog pogrindinių klastočių centrų savininkai valstybei nemoka jokių mokesčių, jiems nereikia eikvoti milžiniškų lėšų produkcijos reklamai. Todėl falsifikatai kainuoja net kelis kartus pigiau nei prabangių parduotuvių vitrinose žvilgantys originalūs laikrodžiai.
„Ekstra žinių” duomenimis, Lietuvoje darbuojasi keli asmenys, kurie retai, bet periodiškai atveža aukščiausios klasės laikrodžių kopijų.
Beje, populiariausi – klasikiniu prabangos simboliu vadinami brangakmeniais papuošti „Rolex” laikrodžiai auksiniu korpusu.
Auksarankių iš Antverpeno gaminiai į Lietuvą atvežami prieš tai gavus konkrečius užsakymus ir paėmus avansą. Pogrindinėje gamykloje dirbęs juvelyras tikino žinantis, jog ne vienas Kauno verslininkas puikuojasi padirbtais prabangiais laikrodžiais. Ar šie gaminiai patenka į firminių parduotuvių lentynas, žmogus atsakyti nepanoro.
Prekeiviai gatvėse nebesiūlo
G.Kniukštienė patvirtino, kad į bendrovės „Savas laikas” salonus, prašydami įkainoti laikrodžius, kreipėsi ne vienas asmuo.
„Kai mūsų specialistai pasakydavo, kad tai – ne 5 tūkstančius litų kainuojantis originalas, o tik tiksli kopija, žmogui atvipdavo žandikaulis”, – pasakojo G.Kniukštienė.
Tiesa, viena problema sumažėjo – Lietuvos miestų gatvėse prekeiviai nebesiūlo įsigyti tariamai garsių gamintojų laikrodžių. Tokios klastotės pranyko maždaug prieš trejus metus. Tačiau kita klastočių platinimo vieta – Gariūnų turgavietė – išliko.
„Gariūnai nėra mūsų konkurentas. Tačiau tai yra galvos skausmas”, – pripažino G.Kniukštienė.
Turguje lankėsi šveicarai
Gariūnai tapo laikrodžių klastočių tranzito vieta. Turgavietėje falsifikatus iš Azijos prekeivių perka latviai, estai.
Ši problema taip suneramino Šveicarijos laikrodžių gamintojų federaciją, kad jos atstovai prieš porą metų lankėsi Gariūnuose, įsigijo klastočių, fotografavo jas.
Tačiau šios klastotės – gerokai žemesnio lygio nei pagamintos profesionalių falsifikuotojų.
Vietoj kelis ar keliolika tūkstančių litų kainuojančius originalius „Rado” ar „Omega” laikrodžius Gariūnų prekeiviai už negrabią jų kopiją prašo tik 10–40 litų.
Kad šios klastotės gaminamos Azijos šalyse, išduoda ne tik prekeivių išvaizda, bet ir tai, kad parduodami laikrodžiai dažniausiai rodo ne Lietuvos laiką, bet būna pasukti šešiomis valandomis į priekį.
Pagrobia maldininkų batus
Nors laikrodžių pardavėjams Lietuvoje klastočių problema jau tapo opi, policijai tai – nė motais.
Pareigūnai tvirtino pirmą kartą išgirdę, jog laikrodžiai vagiami klastotėms gaminti. Lietuvos teisėtvarkininkams tai – eilinės vagystės.
Tai, jog prestižinių kompanijų gaminiai vagiami prekių falsifikatų gamintojų užsakymu ne tik Lietuvoje, liudija pranešimas iš Jungtinių Arabų Emyratų.
Šios itin turtingos arabų šalies policininkai neseniai susidūrė su keista problema. Vis daugiau pasiturinčių vyrų eidami melstis į mečetes, batus palieka prie šventovės durų, tačiau išėję jų neberanda.
Batų vagystės ilgainiui tapo tokia opia problema, jog policija ėmėsi neatidėliotinų veiksmų. Pareigūnai budėjo prie mečečių, perspėdavo maldininkus neavėti brangių batų.
Nusikaltimo vietoje sučiupus kelis vagis, paaiškėjo skandalinga tiesa. Nusikaltėliai prisipažino vogę tik unikalaus dizaino brangius batus, kurių nėra vietos rinkoje. Kaip paaiškėjo, šie batų pavyzdžiai buvo parduodami batų gamintojams Omane. Ten jie gamino tikslias avalynės kopijas ir parduodavo daug pigiau nei tikroji kaina.
„Ekstra žinios”