Išpuoštas, rimtas ir susijaudinęs jūsų vaikas pirmą sykį gyvenime žengė žingsnį per mokyklos slenkstį. Praeis keli mėnesiai, ir jūs priprasite prie naujojo – mokinuko tėvų – vaidmens. Pripras ir jūsų atžala. Tačiau būkite pasirengę galinčioms iškilti psichologinėms problemos.
Mokytojo autoritetas
Darželyje mažylis buvo globojamas dviejų auklėtojų, dviejų auklyčių, muzikos vadovės ir kitų asmenų, omokykloje viskas kitaip. Čia globėja – tik viena: tai pirmoji mokytoja. Jos asmenybė nulems tolesnę vaiko savijautą mokykloje, požiūrį į mokymąsi. Kitaip tariant, vaiko likimas tampa savotiškai priklausomas nuo mokytojo asmenybės.
Jeigu jūsų vaikui pasisekė ateiti pas tokią mokytoją, kuri sugeba su vaikais užmegzti psichologinį kontaktą, gali būti, jog ji dabar taps jo autoritetu numeris vienas. „O mokytoja sako…”, – prieštaraus jums mažylis. Būkite išmintingi ir neįsižeiskite, kad jūsų, tėvų, autoritetas staiga susilpnėjo. Iš „asmenybės kulto” periodas yra išaugamas. Jokiu būdu neišjuokite ir neignoruokite mokytojo rekomendacijų ir vertinimų. Jeigu jūs su jomis nesutinkate, pasiūlykite vaikui pasamprotauti, ko iš jo norima, koks užduoties tikslas ir pan., tik nesukritikuokite jo „naujosios meilės”.
Draugai
Iš pradžių atmosfera, į kurią patenka pirmokėlis, nedaug kuo skiriasi nuo darželio: aplink daug vaikų, visi vienodo amžiaus, dauguma iš to paties rajono ar netgi lankė tą pačią ikimokyklinio ugdymo įstaigą. „Grupuotės” atsiras vėliau, kai vaikai vienas kitą bus ištyrinėję. Tuomet išryškės ir „grupuočių” lyderiai.
Kol kas jūsų vaikas dairosi. Jis bando atrasti tuos, su kuriais jam norėtųsi draugauti. Dažniausiai draugai pasirenkami pagal gyvenamąją vietą, draugaujama su tais, su kuriais pakeliui į mokyklą.
Lyčių konfrontacijos pirmoje klasėje dar nėra. Mergaitė gali draugauti su kaimynų berniuku, sėdėti su juo suole ir grįžti drauge namo, tad meilės potekstės jų santykiuose neverta ieškoti.
Mano ir tavo
Darželyje kiekvienas vaikas turi savo nerakinamą spintelę, bendrų žaislų, o moksleivio kuprinėje – tik jam vienam priklausantys daiktai. Spintelių šlepetėms jau nebėr, paltukus reikia nešti į bendrą drabužinę. Kartais dėl šių permainų iškyla problemų, kai vaikas neva pasisavina ką nors svetima. Jokiu būdu pirmoje klasėje negalima vaiko apšaukti vagimi!
Pirmaklasis gali įkišti ranką į svetimos striukės kišenę, dirstelėti į kaimyno kuprinę, nepasiklausęs paimti kito vaiko flomasterį ar neįprastą trintuką. Nebarkite, negėdykite jo, kol neišsiaiškinote, kodėl jis taip padarė! Gal jis dar neskiria sava ir svetima? Juk pagarba svetimiems daiktams ugdoma šeimoje.
Jeigu paaiškinote vaikui, kaip dera elgtis su svetimais daiktais, o jis vis tiek negali atsispirti pagundai ir dėl to iškyla rūpesčių, kreipkitės į mokyklos psichologą, tik jokiu būdu nesiimkite saviveikliškų „egzekucijų”!
Kiškutis
„Parodyk, ko čia tiek prisikrovei!..” – mama krato išsipūtusią pirmokėlės kuprinę. Aaa.. Trys Barbytės, lėlių baldukai, meškiukas, kiškutis, pasakų knygelė ir dar daug kitų žaisliukų… Kaip reaguoti? Psichologai čia pataria vienbalsiai: reaguokite ramiai.
Žaisliukai vaikui padeda adaptuotis prie naujų sąlygų. Vaikas kartu su jais atsineša dalelytę savo namų, mamos, šeimos, draugiškos aplinkos. Su savo kiškučiu kišenėje jis jaučiasi saugesnis, stipresnis, drąsesnis.
Labai negailestingai ir neteisingai elgiasi tie suaugusieji (mokytojai ir tėvai), kurie draudžia pirmaklasiui neštis žaisliuką, pajuokia jį, sugėdija, neva štai koks didelis, o dar su kiškučiu žaidžia… Vaikiškoje širdelėje liks nuoskauda ir sumažės pasitikėjimas mama arba mokytoju.
Įprotis į mokyklą neštis žaislus praeina. Susirūpinti derėtų tuo atveju, jeigu vaikas į kuprinę krauna žaislus žengdamas ir į antrą klasę. Galima spėti, kad jo adaptacija pirmoje klasėje nebuvo itin sėkminga. Galimas daiktas, kad klasėje jis jaučiasi svetimas, jam nelabai sekasi sutarti su bendraklasiais. Pasikalbėkite apie tai su mokytoju arba su psichologu.
Nuovargis
Vaikai mokykloje labai pavargsta, nes mokymosi krūvis yra didelis. Tačiau nepatariama tėvams persistengti neleidžiant vaikui namuose turėti jokių pareigų ir darbų. Tegu jis išsiplauna savo lėkštę, puodelį, nuvalo kambaryje dulkes, išneša šiukšles, nusivalo batukus pats. Mamos, taupydamos laiką ir rūpindamosi, kad vaikutis pailsėtų, dažnai už jį tai padaro pačios. Net kuprinę sukrauna. Bet pareigos namuose būtinos dėl vaiko asmenybės ugdymo. Namų tvarkymas ir savo indų plovimas moko disciplinos, vertinti namų ruošos darbus (kaip įvertinsi tai, ko nežinai?), pratina prie būsimo savarankiško suaugusiųjų gyvenimo.
Sunkiausi metai
O svarbiausia, ką turi žinoti pirmokėlio tėvai, yra faktas, kad pirmieji mokslo metai vaikui yra patys sunkiausi.
Jam prasidėjo naujas gyvenimas. Į vaikystę jis jau nesugrįš. Tad dėmesingai (ne įkyriai!) sekite, kaip klojasi jūsų atžalai.
Pasidžiaukite kiekviena vaiko sėkme. Leiskite jam į namus atsivesti bendraklasių. Lankykitės mokyklose renginiuose, veskitės į juos močiutes ir senelius. Pirmokėliui labai svarbus mamos džiaugsmas, tėčio pritarimas ir švelnus močiutės žodis.
Nusiteikite pozityviai: mokykliniai metai jūsų atžalai bus nuostabūs. Sėkmės jums!
Rima Bruzgulytė
„Vakarų ekspresas”