Pasibaigus atostogų sezonui bei artėjant euro įvedimui nuo 2004 metų pradžios Lietuvoje veikiantys bei Europos Sąjungos teisės aktus atitinkantys investiciniai fondai ruošiasi naujai susidomėjimo jų veikla bangai.
Investiciniai fondai sparčiai populiarėja Lietuvoje. Investuojantys į šiuos fondus renkasi tarp rizikingesnių, bet pelningesnių akcijų fondų arba saugesnių ir mažesnę finansinę grąžą duodančių obligacijų fondų.
Lietuvos gyventojai vis labiau domisi investavimo galimybėmis, daugelis galvoja, kaip būtų galima ne tik susitaupyti pinigų, bet ir priversti savo lėšas dirbti. Geriausias investavimo galimybes atveria Vertybinių popierių rinka, tačiau dauguma potencialių investuotojų stokoja laiko ir įgūdžių, reikalingų prekiauti akcijomis asmeniškai, todėl įsigyja investicinių fondų vienetų. Šiuo metu taip santaupas investuoja tik apie 4-5 tūkstančiai Lietuvos gyventojų
„Investiciniai fondai yra patrauklūs plačiajam klientų ratui. Tarkime, finansų maklerių įmonių teikiama vertybinių popierių „krepšelio” sudarymo paslauga gali pasinaudoti ne kiekvienas, kadangi čia minimali pradinė investavimo suma dažnai siekia ir 100 tūkst. litų”, – sakė AB FMĮ „Finasta” Klaipėdos padalinio vadovas Marius Saltonas.
Minimali investicijos į „Finastos investicijų valdymo” fondus suma – tūkstantis litų.
Mažiau nei prieš dvejus metus darbą pradėję investiciniai fondai jau yra sukaupę apie 150 mln. litų. Daugiausia jų – per 95 mln. litų – valdo „Finasta investicijų valdymas”.
Pasak „Finasta investicijų valdymo” fondų valdytojo Donato Frejaus, investuotojų bei naujų taupymo galimybių ieškančių Lietuvos gyventojų elgseną koreguoja paplitusi nuomonė, kad euro įvedimas paskatins infliacijos augimą.
„Populiariausiu taupymo būdu Lietuvoje išlieka indėliai bankuose. Deja, gyventojai retai tepasidomi kitomis investavimo galimybėmis, kurios galėtų atnešti ir nemažą investicinę grąžą”, – sakė jis.
Gyventojai turėtų rimčiau svarstyti galimybę dalį santaupų nukreipti į investicinius fondus, nes tai gera bankinių indėlių alternatyva.
„Finasta investicijų valdymo” valdomo Centrinės ir Rytų Europos (CRE) akcijų fondo investicinio vieneto vertė per rugpjūčio mėnesį išaugo beveik 3 proc., o fondo veiklos pradžioje investicinį vienetą už 100 litų įsigiję žmonės šiuo metu jį galėtų parduoti net už 177 litus.
Pasak D. Frejaus, investicinių fondų populiarėjimą lemia ir tai, kad toks lėšų taupymo bei investavimo būdas yra remiamas valstybės – pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn investicinius vienetus, nėra apmokestinamos 15 proc. tarifo gyventojų pajamų mokesčiu. Ši lengvata taikoma, jei investicinių vienetų turėtojas juos parduoda ne anksčiau kaip praėjus metams nuo įsigijimo. Akcijų rinkos ekspertai taip pat rekomenduoja investuoti ilgesniam laikui. Investuojant lėšas į obligacijų fondus, rekomenduojamas laikotarpis siekia 1-2 metus. Čia pajamos auga stabiliai, tačiau pamažu.
Be minėto CRE fondo, „Finasta investicijų valdymas” valdo dar du fondus – Naujosios Europos (įregistruotas šių metų kovo 17 dieną) bei obligacijų. Pastarasis yra skirtas išskirtinių investicijų saugumo garantijų pageidaujantiems vienetų pirkėjams. Šis fondas investuoja į skolos vertybinius popierius.
Naujosios Europos fondas investuoja besivystančios ekonomikos Europos Sąjungos šalyse, Balkanų regiono valstybėse, perspektyviausiose NVS šalyse ir Turkijoje. Šio regiono įmonės pasižymi itin sparčia plėtra ir turi didelį ekonomikos augimo potencialą.
Šiuo metu Naujosios Europos fondas investuotojams yra išskirtinai patrauklus ir dėl palankių jo vienetų platinimo sąlygų. Iki rugsėjo 17 dienos įsigyjamiems investiciniams vienetams „Finasta investicijų valdymas” netaikys 2 proc. platinimo mokesčio.
Žygimantas Meškauskas
„Vakarų ekspresas”