Po keleto dienų į Klaipėdą atplauks kruizinis laivas iš JAV „Consteallation”. Tai didžiausias kada nors į Klaipėdos uostą įplaukęs laivas, kurio ilgis 294 metrai. Šią vasarą į Klaipėdą jis atplauks dar du kartus.
Šį sezoną į Klaipėdą planuoja atplaukti per 60 kruizinių laivų. Jie kartu atplukdys daugiau kaip šimtą tūkstančių turistų.
„Klaipėda” pabandė užsienio turistų akimis pažvelgti, koks vaizdas pasitinka atplaukus į Klaipėdą. Ką jie mato pažvelgę nuo kruizinio laivo denio, vežami į miestą autobusu ar eidami pėsčiomis pro sukamąjį tiltelį.
Pamatęs apleistus namus, besi-voliojančias šiukšles, turistas, žinoma, neklausia vietinių valdininkų komentarų, neprašo paaiškinti, kodėl taip yra. Jis pats sau pamąsto, kad Lietuva dar tebėra gyvas komunistinės santvarkos pavyzdys.
Niūrus sveikinimas
Pažvelgus nuo kruizinio laivo denio, pirmiausiai į akis krenta didžiulės buvusios Lindenau laivų statyklos juodos metalo konstrukcijos. Šalia terminalo vandenyje ir ant krantinės užtraukti aprūdiję laivai.
Toliau važiuojant autobusu už sutvarkytos Kruizinių laivų terminalo aikštelės matyti plytintys piktžolėmis apaugę statybinių atliekų laukai, kai kur sudėtos plytgalių krūvelės.
Niūriai atrodo plakatas su kelto „Mona Liza” atvaizdu, sveikinantis turistus, atvykusius į Klaipėdą. Jis pakabintas ant kadaise buvusio geltono, dabar pajuodusio, aptrupėjusio, suskeldėjusiais langų stiklais, išpuvusiomis durimis pastato sienos.
Kelyje, kuriuo į miesto centrą vežami turistai, galima suskaičiuoti net keliolika apleistų pastatų. Tų namų vaiduoklių sienų dažai atsilupinėję, prie pamatų nubyrėjęs tinkas atidengė plytas. Langų stiklai suskilinėję, purvini, grotos surūdijusios, durys išpuvusios.
Vos tik pravažiavus laivų remonto bendrovės „Klaipėdos laivų remontas” patikrinimo punktą pasitinka tarybiniais laikais statytas daugiabutis. Jo balkonai apkalti jau papilkėjusiais šiferio lakštais. Kiek tolėliau matyti aptrupėjusi raudonų plytų siena.
Krūvos šiukšlių
Grįžtant iš miesto pėsčiomis nuo Dramos teatro link sukamo tilto, pasitinka apleistas spaudos kioskas. Jo purvinos vitrinos uždengtos suglamžytu, į skarmalus panašiu rudu popieriumi.
Kiek toliau prie „Klaipėdos vandens” antrosios nuotekų siurblinės voliojasi išmestos baldų dalys, seni čiužiniai.
Vėl pilna virvagalių, medžio, metalo atliekų šalia Pilies uosto krantinių. Suremontavus laivus, jų šiukšlės paliekamos pūti ant kranto. Pilies uoste ir Danės upėje šalia kranto pažaliavusiame vandenyje nuolat į krantines plakasi visoks plūduriuojantis šlamštas.
Priėjus sukamąjį tiltą pasitinka dvi duobės. Į jas primesta plastikinių butelių, skardinių nuo alaus. Šalia pasukamo tiltelio esantis pusiau uždengtas šulinėlis taip pat beveik pilnas primestas plastikinių butelių, skardinių, popiergalių.
Nepuošia aplinkos ir stovai su atsilupinėjusiais dažais ar nuteplioti bet kaip. Už tiltelio – supuvusiomis durelėmis pridengta šiukšlių priversta ertmė. Apipuvę lentgaliai stipriau spustelėjus koja perlūžta.
Einant toliau išasfaltuotu taku palei Danę į terminalą, galima išvysti dar vieną šulinėlį, į kurį priversta supuvusių lapų, buitinių atliekų. Ant šulinėlio angos užmesta medienos plokštė. Tačiau ji per maža, neuždengia žiojėjančios tamsios skylės.
Post scriptum
Turistai, ypač amerikiečiai, tokius „egzotinius vaizdus” labai mėgsta fotografuoti ir filmuoti.
Kaip teko pastebėti, jie žymiau dažniau spaudo fotoaparatų mygtukus pamatę apleistus, baisios išvaizdos pastatus, šiukšles. Tačiau vos po kelis kadrus padaro nuvesti į „prestižines” miesto vietas.
Niekur taip greitai nedings apleisti pastatai iš prie kruizinio terminalo ir miesto piliavietės teritorijos. Juos planuojama nugriauti arba restauruoti po dvejų ar trejų metų. Tačiau surinkti šiukšles, statybines atliekas, išnaikinti piktžoles, uždengti šulinėlius, užversti duobes galima greitai ir nebrangiai.
Vincas Grigas
Pakabinkite šitą straipsnį, atspausdintą didelėmis ryškiomis raidėmis, ant Klaipėdos miesto mero durų. Gal bent tada bus kokia nors reakcija.