Europos Sąjungos Regionų komiteto prezidento nuomone, tiesioginiai merų rinkimai yra būtini
Vietoje dešimties apskričių Lietuvoje galėtų likti 4-5. Be to, jų valdžia turėtų būti renkama tiesiogiai. Kaip ir miestų bei rajonų merai.
Tokias mintis išdėstė į Lietuvą su vizitu atvykęs Europos Sąjungos Regionų komiteto, vienijančio visas bendrijos savivaldybes, prezidentas Peteris Štraubas. Jis susitiko su Prezidentu Valdu Adamkumi, Ministru Pirmininku Algirdu Brazausku, Vilniaus meru Artūru Zuoku, dalyvavo forume „Lietuvos savivalda ES decentralizacijos procese”.
P.Štraubas davė išskirtinį interviu „Kauno dienai”.
Interesai dažnai susikerta
– Kaip įvertintumėte savivaldos padėtį Lietuvoje? Ar dar yra galimybių ją stiprinti?
– Savaime suprantama, kad savivalda Lietuvos bendruomenėse egzistuoja. Bet klausimas – kiek ji stipri, kiek aprūpinta, ar ji atitinka bendruomenės poreikius?
Nenorėčiau vertinti padėties Lietuvoje šiuo aspektu. Tačiau, mano supratimu, kiekviena valstybė turi būti suinteresuota stiprinti savivaldą, nes tai reiškia ir visos valstybės stiprinimą bei jos pakankamą stabilumą.
– Lietuvoje neretai susiduriame su tuo, kad savivaldybės konfliktuoja su apskritimis. Ar apskritys tikrai yra reikalingos? Galbūt jų vertėtų atsisakyti?
– Europos Sąjungai yra svarbu, kad visur būtų pasiektas tas pats aukštas pragyvenimo lygis. Tam yra specialios skatinimo programos, ES fondai. Nėra efektyvu, kai pinigai iš šių fondų regioniniams skirtumams išlyginti skirstomi per centrinę valdžią. Kur kas geriau, kai skatinimas vyksta tiesiogiai, per regionus, nes jie geriau žino savo bėdas ir savo poreikius.
Tad apskritys yra reikalingos, kad galėtų atlikti ES fondų vadybininkų vaidmenį. Tačiau būtina, kad regionuose būtų sukurtos pakankamos profesionalios pajėgos, galinčios tą darbą atlikti. Apskritims svarbu persiorientuoti šia linkme.
Europoje neretai pasitaiko, kad regionų ir centrinės valdžios interesai susikerta. Kartais konfliktai kyla ir tarp regionų bei savivaldybių. Tad būtina labai aiškiai nubrėžti įgaliojimų ribas stengiantis valdžią kiek įmanoma decentralizuoti, ypač kai tai susiję su paprastų žmonių kasdieniu gyvenimu.
Turi nuspręsti pati Lietuva
– Ar apskričių Lietuvoje nėra per daug, ypač turint galvoje, kad ES mūsų šalis suvokiama kaip vienas regionas?
– Jūs dabar turite dešimt apskričių. To Lietuvai yra per daug. Jūs su savo pajėgumais negalite įkurti dešimt labai profesionalių ES regioninės politikos fondų panaudojimo štabų. Apskritys Lietuvoje yra per mažos. Tai pernelyg brangiai kainuoja, per didelės administracinės išlaidos.
Manau, kad Lietuvai, turint galvoje jos plotą ir gyventojų skaičių, pakaktų keturių ar penkių apskričių. Tai būtų logiška.
Tačiau tai turi būti jūsų pačių apsisprendimas. Mes negalime tokių dalykų diktuoti.
Mes taip pat pasisakytume, kad apskričių vadovybė bent jau iš dalies turėtų būti renkama.
– Kodėl?
– Tai sustiprintų demokratiją, bendruomenių pasitikėjimą šiomis institucijomis, kurios tampa labai svarbios, kaip sakiau, ES fondų panaudojimo prasme. Žmonės visiškai kitaip žiūri į savo išrinktas institucijas nei į tas, kurios yra paskirtos iš viršaus.
– Lietuvoje apskričių per daug. O kaip su savivaldybėmis? Ar jos ne per stambios? O gal per smulkios?
– Turite 60 savivaldybių. Patys turite nuspręsti, ar tai pakankamas skaičius. Svarbu, kad žmonėms, norintiems sutvarkyti reikalus, nereikėtų pernelyg toli važiuoti į savivaldybę arba ilgai laukti eilėse, arba susidurti su vietinių problemų nežinojimu, kas gali pasitaikyti, jeigu savivaldybė yra pernelyg didelė, išsipūtusi. Tačiau neturi būti ir pernelyg smulkmeniško suskirstymo.
Pateiksiu vieną pavyzdį iš savo gimtosios Vokietijos. Baden-Viurtenbergo žemėje anksčiau buvo 3300 savivaldybių, tačiau jos buvo sustambintos iki 1100, kad kiekvienoje savivaldybėje gyventų po 5 tūkstančius ir daugiau gyventojų. Esant tokiam skaičiui bendruomenė pajėgi įgyvendinti uždavinius, kuriuos piliečiams iškelia valstybė ir visuomenė.
Reikia rasti pusiausvyrą tarp demokratijos ir veiksmingumo. Bendras principas yra toks – didesnės ir stipresnės savivaldybės užtikrina geresnes paslaugas piliečiams.
Reikia pratęsti kadenciją
– Dabar daug diskutuojame apie tiesioginius merų rinkimus. Koks Jūsų požiūris į tai?
– ES Regionų komitetas neturi bendros nuomonės šiuo klausimu, nes kiekvienoje valstybėje tai daroma skirtingai.
Tačiau aš asmeniškai esu už tiesiogiai išrinktą savivaldybės vadovą. Tai jam suteikia stipresnes pozicijas bendruomenėje, ypač kai meras yra ir tarybos, ir administracijos vadovas.
Sveikinčiau ir savivaldybių kadencijos pratęsimą nuo 4 iki 5 metų. Vokietijoje burmistrai renkami netgi 8 metams. Tai leidžia bendruomenei per pakankamą laikotarpį įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.
– Tiesioginių merų rinkimų skeptikai teigia, kad taip gali būti išrinkta pernelyg daug populistų arba turtingų žmonių, kurie gali netiesiogiai nusipirkti tą mero vietą. Be to, tarp tiesiogiai išrinkto mero ir savivaldybės tarybos gali kilti politinių konfliktų. Ką į tai atsakytumėte?
– Pas jus reikia stiprinti demokratiją ir partijas. Tai tiesiog būtina savivaldai stiprinti.
Tiesiogiai išrinktas meras turi ieškoti sąjungininkų savo idėjoms įgyvendinti. Vokietijoje yra atvejų, kai savivaldybės valdančiąją daugumą sudaro vienai partija, o burmistras yra visai kitos partijos atstovas. Tuomet jis tiesiog turi patraukti savo pusėn tarybą, turi generuoti geras idėjas, kurios būtų priimtinos visoms politinėms jėgoms. Tada nekyla jokių didesnių problemų.
Dėl populistų ar turtuolių, patenkančių į valdžią, galiu pasakyti tik tiek, kad niekur vienas meras negali padaryti visko. Dažniausiai jis turi dirbti ranka rankon su atstovaujamąja institucija. Tai ir užtikrina, kad net ir į merus patekęs populistas neturi galimybių veikti taip, kaip tik jis vienas norėtų.
Stasys Gudavičius