Pavadinimą, vadovybę ir programą pakeitusi Piliečių sąjunga ketina kovoti, kad į užsienį išvykę lietuviai grįžtų namo, šalyje mažėtų turtinė ir socialinė atskirtis, o tautinės mažumos būtų aktyviau integruojamos į visuomenę. Tokius šios jau devynerius metus veikiančios politinės partijos tikslus ketvirtadienį per spaudos konferenciją pristatė naujasis jos pirmininkas Seimo narys Henrikas Žukauskas ir jo pavaduotojai.
Piliečių sąjungos pirmtakas – Lietuvos tautinių mažumų aljansas, vėliau persivadinęs į Lietuvos piliečių aljansą, akcentuodavo įvairius tautinėms mažumoms rūpimus klausimus. Liepos 25 dieną pavadinimą ir vadovybę pakeitusi partija, pasak H. Žukausko, praplėtė savo programą ir daugiau dėmesio žada skirti pilietinės visuomenės kūrimui.
Vienas svarbiausių centro dešinės ideologijos besilaikančios Piliečių sąjungos tikslų, jos pirmininko teigimu, yra sugrąžinti lietuvius – tiek tuos, kurie išvyko gyventi ir dirbti į užsienį, tiek tuos, kurie Lietuvoje gyvena už skurdo ribos ir yra pamiršti.
H. Žukausko teigimu, partija ketina inicijuoti įstatymų pataisas, kurios palengvintų galimybę Lietuvos piliečiams grįžti iš užsienio, pavyzdžiui, spręstų mokestinius klausimus.
Šiuo metu nuolatiniai mūsų šalies gyventojai, dirbę užsienyje ir ten sumokėję pajamų mokestį, grįžę privalo papildomai sumokėti skirtumą tarp Lietuvoje galiojančio ir užsienio valstybėje taikomo pajamų mokesčio.
Finansų ministerija žada jau artimiausiu metu pateikti įstatymo pataisų projektą, kad būtų papildomai neapmokestinamos pajamos, Lietuvos gyventojų gautos užsienio valstybėse, su kuriomis sudarytos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys.
Anot partijos vicepirmininko, Vilniaus miesto tarybos nario Aleksandro Rutenbergo, Piliečių sąjunga taip pat žada imtis taisyti Pilietybės įstatymą. Mat esą 2002 metais įsigaliojęs įstatymas yra „labiausiai antidemokratiškas”, nes „suskirstė Lietuvos piliečius į lietuvius ir nelietuvius”.
„Gaunasi nenormali situacija, kad faktiškai mes turime pilietinės visuomenės skirstymą į pirmarūšius ir antrarūšius piliečius”, – spaudos konferencijoje piktinosi A. Rutenbergas.
Kitas partijos vicepirmininkas, eksparlamentaras ekonomistas Eugenijus Maldeikis nuogąstavo, kad Lietuva nesugebės tinkamai panaudoti Europos Sąjungos (ES) skiriamų lėšų, kad sustiprintų savo konkurencingumą.
„Tos naujos ES narės, kurios efektyviausiai panaudos lėšas savo strateginiams tikslams spręsti, turės žymius konkurencinius pranašumus. Jei pralaimėsime kovą, skaidysime lėšas, po 3-5 metų galime atsidurti dar nepalankesnėje situacijoje, lyginant su kaimynais”, – įspėjo E. Maldeikis.
Pasak ekonomisto, laikotarpis, kai euro kursas dolerio atžvilgiu buvo palankus mūsų šalies ūkiui, o energetikos išteklius galėjome pirkti iš Rytų pigiau nei kitos valstybės, netrukus baigsis. Artimiausiu metu teks kovoti ir su kitais iššūkiais – prasta demografine situacija, darbingo amžiaus žmonių – aktyviausios visuomenės dalies emigracija, išliekančia turtine, socialinė ir regionine diferenciacija.
E. Maldeikis dabartinę valdžią kritikavo ir dėl to, kad ji neturi mechanizmo, kaip sparčiai didėjant degalų kainoms mažoje Lietuvos rinkoje įveikti energetikos sektoriaus monopolininkus.
2005-09-08 11:51