Slovėnija į ateitį žvelgia optimistiškai

ES naujokė nebeturi galimybių sumažinti degalų kainos, todėl pasirengė didesnei infliacijai ir vis dėlto tikisi laiku įšokti į euro traukinį

Slovėnijoje, kaip ir Lietuvoje bei daugelyje kitų valstybių, šiomis savaitėmis gerokai pabrango degalai. Tai sukėlė nemažą galvos skausmą slovėnų vyriausybei, kuri rengiasi šalį įvesti į euro zoną 2007 metais. Benzino kainų pakilimas neišvengiamai padidins infliaciją, kurią Slovėnijai reikėtų mažinti, siekiant narystės euro zonoje. Slovėnijos premjeras Janesas Janša apgailestauja dėl kainų kilimo, tačiau ir jis neturi recepto, kaip su tuo kovoti. Vis dėlto ministras pirmininkas optimistiškai žvelgia į savo šalies perspektyvas įsivesti eurą.

Apie vieningos Europos valiutos įvedimą ir kitus visai bendrijai aktualius klausimus slovėnų premjeras kalbės su Lietuvos aukščiausiais pareigūnais, kai pirmadienį su vizitu atvyks į Vilnių. Vėliau jis lankysis Rygoje bei Taline.

Prieš vizitą – J.Janšos interviu Slovėnijos sostinėje Liublianoje apsilankiusiems Baltijos valstybių žurnalistams.

Prisimena įvykius Vilniuje

– Ar teko lankytis Baltijos šalyse?

– Ne. Todėl atvažiuoju čia su dideliu malonumu.

Jau nuo 1990 metų noriu aplankyti jūsų valstybes. Prisimenu, 1991 metų sausį, kai Vilniuje bandyta sutrypti nepriklausomybės siekiančią Lietuvą, mes irgi siekėme savo nepriklausomybės, įsteigėme naują judėjimą. Tuomet buvome įspėti, kad ir su mumis Jugoslavijos armija gali pasielgti panašiai, kaip okupantai elgėsi Vilniuje.

Prisimenu, tuomet pasakiau kalbą, kad esame kartu su Baltijos šalimis ir siekiame to paties, ko ir jos.

Esu labai patenkintas, kad po penkiolikos metų turiu galimybę aplankyti visas tris valstybes, kurios, kaip ir Slovėnija, ne tik jau įtvirtino savo nepriklausomybę, bet ir pasiekė svarbius tikslus – tapo Europos Sąjungos bei NATO narėmis.

Vizito programa labai intensyvi. Susitiksiu su visais aukščiausiais Lietuvos, Latvijos ir Estijos pareigūnais, numatyta ir kitų susitikimų. Pavyzdžiui, Vilniuje aplankysiu seniausią regiono universitetą. Mes jam labai dėkingi, kad jau kelerius metus ten mokoma slovėnų kalbos.

Turi iš ko pasimokyti

– Kaip įvertintumėte mūsų dvišalius santykius? Kokie svarbiausi klausimai turėtų būti svarstomi jūsų susitikimų Baltijos valstybėse metu?

– Jokių politinių problemų nėra. Tačiau mes turime ko pasimokyti vienas iš kito, tik ne visada tai darome. Štai, prieš kelias dienas perskaičiau studiją apie mokesčių reformą, 1994 metais atliktą Estijoje. Buvau nustebintas, kad ji susidūrė su tokiomis pačiomis problemomis kaip ir Slovėnija, dabar irgi pertvarkydama savo mokesčių sistemą. Prieš dešimt metų niekas Slovėnijoje nesekė debatų šiais klausimais Estijoje. O pasimokyti tikrai yra ko.

Manau, kad ir Baltijos valstybėms yra ko pasimokyti iš Slovėnijos, kuri gali pasigirti geriau įveikusi socialines problemas, stabiliu ekonomikos augimu ir kitomis savybėmis.

Slovėnija ir Baltijos valstybės laikosi vieningos nuomonės daugeliu ES aktualių klausimų. Tai ir europietiška finansinė perspektyva 2007-2013 metais, ir ES Konstitucijos ateitis, ir kitos svarbios problemos.

Būtina suderinti pozicijas, artėjant sprendimų dėl šių svarbiausių klausimų priėmimo metui. Vyšegrado šalių grupė (Lenkija, Vengrija, Slovakija, Čekija), Austrija ir Slovėnija jau derina savo nuomones, spaudžia dabar ES pirmininkaujančią Didžiąją Britaniją, kad ši pateiktų visoms valstybėms priimtinus kompromisus. Manau, kad ir Baltijos valstybės galėtų įsijungti į šį procesą.

Mūsų dvišaliai ekonominiai santykiai, deja, nėra labai intensyvūs. Būtent todėl ir vyksta į Lietuvą verslininkai, kad galėtų imtis tam tikrų naujų iniciatyvų šioje srityje.

Netrukus pirmininkaus ES

– 2008 metų pirmoje pusėje Slovėnija pirmoji iš ES naujokių imsis pirmininkavimo visai Bendrijai. Kokiems klausimams bus tuomet skiriamas didžiausias dėmesys?

– Slovėnijai tai bus didelis iššūkis. Jau dabar pradėjome pasirengimą pirmininkavimui. Norime pasirodyti kuo geriau, kad „pralaužtume ledus“ kitų naujokių pirmininkavimui. Kaip žinote, Lietuva pirmininkaus ES 2013 metų pirmoje pusėje, vėliau – Latvija ir Estija. Apie tai irgi ketinu kalbėtis su Baltijos valstybių vadovais.

Pirmininkavimo metu stengsimės atkreipti dėmesį į Balkanų problemas. Manome, kad šioms šalims, ypač buvusios Jugoslavijos valstybėms, būtina suteikti europietišką perspektyvą, nes tik taip pasieksime didesnio stabilumo tiek šiose šalyse, tiek regione, taigi ir visoje Europoje.

Esame už narystės derybų su Kroatija pradžią. Tačiau norėtume, kad ji išspręstų kai kurias problemas, tarp jų – ir jūros sienos su Slovėnija klausimą. Jis ne toks aštrus, kaip Estijos ar Latvijos sienos su Rusija nustatymo problema, bet mums pakankamai jautrus ir skausmingas, nes nepavyksta jo išspręsti nuo pat 1991 metų.

– Sieksite ES pagalbos, bandydami spręsti sienos su Kroatija nustatymo problemą? Ar tai gali sutrukdyti Slovėnijai tapti Šengeno grupes nare nuo 2007 metų?

– Dėl Šengeno – neturėtų sutrukdyti. Mes rengiamės įsijungti į Šengeno zoną, kaip planuota.

Nemanau, kad siektume ES paramos ginče su Kroatija. Stengsimės savo jėgomis, galbūt per tarptautines arbitražo institucijas išspręsti šią problemą. Dabartinė kroatų vyriausybė yra pakankamai geranoriškai nusiteikusi. Tad tikimės, kad klausimas pajudės į priekį.

Nebegali mažinti akcizų

– Vienas svarbiausių klausimų, pastaruoju metu diskutuojamų Lietuvoje, – kaip sustabdyti degalų kainų kilimą ir jas galbūt sumažinti. Slovėnijoje benzino kaina irgi išaugo iki beveik vieno euro už litrą. Gal turite kokių nors receptų, kaip galima būtų brangimą pristabdyti ir kainas sumažinti? Juk tai tiesiogiai veikia jūsų šalies infliaciją, kurią turite sumažinti, norėdami nuo 2007 metų kartu su Lietuva bei Estija įsivesti eurą.

– Infliacija išties yra likusi vienintelė problema Slovėnijai, siekiančiai atitikti euro įvedimo kriterijus. Siekiame ją mažinti.

Tačiau, aišku, didėjančios pasaulinės naftos kainos šiek tiek trikdo šiuos planus. Deja, jau ankstesniais mėnesiais išnaudojome visus įmanomus vyriausybės resursus, siekdami sumažinti degalų kainą. Sumažinome akcizus kiek įmanoma. Daugiau to daryti nebeleidžia ES taisyklės.

Bet mes manome, kad degalų kainų kilimas turės įtakos visos euro zonos infliacijos rodikliui, taigi ir naujokėms keliamiems reikalavimams eurui įsivesti. Juk nesame kalti dėl naftos kainų pakilimo net 40 procentų vien šiemet.

Esu tikras, kad į tai bus atsižvelgta, kai kitąmet bus sprendžiama dėl euro įvedimo Slovėnijoje, Lietuvoje ir Estijoje nuo 2007 metų sausio 1-osios. Mes ramiai tam rengiamės.

Stasys Gudavičius

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.