Turbūt dažnas tėvelis ir mamytė anksčiau ar vėliau susimąsto, kokią įtaką jo mažyliui daro televizoriaus žiūrėjimas. Ir kol jie mąsto, jų atžalėlė prie žybsinčios dėžės praleidžia vis daugiau ir daugiau laiko.
Be abejo, galima rasti nemažai televizijos teikiamų pliusų. Na, pavyzdžiui, pasaulį dar tik pradedantis pažinti vaikas, žiūrėdamas televizorių, atranda daug naujovių. „Tuomet jam kyla įvairių klausimų, į kuriuos aš stengiuosi kuo išsamiau atsakyti, – pasakoja 4 metų sūnelį auginanti Asta, – be to, žiūrėdamas televizorių vaikas, atrodo, savaime mokosi užsienio kalbos. Štai jau iš savojo plepučio ne kartą girdėjau rusiškų, angliškų žodžių.”
Ir pagaliau, televizorius suteikia keletą ramių minučių tėvams, kurių juk kartais taip reikia.
Tačiau televizoriaus įtakos vaikams klausimas neišvengiamai susijęs ir su žalingais dalykais. Specialistai dažnai pabrėžia, kad truputis televizijos yra gerai, bet ištisos valandos – nieko gero bet kuriam (ir vaikui, ir suaugusiajam).
BBC Tėvystės tinklalapio specialistai nurodo tokias galimas žalingas pasekmes:
-televizijos ir kompiuterinių žaidimų antisocialinis efektas;
-žalingi pranešimai;
-namisėdos problema;
-specifinės rizikos.
Antisocialinis televizijos efektas
Televizija ir kompiuteriniai žaidimai veikia visiškai priešingai nei įprasti socialiniai santykiai. Kai kieno nors dėmesys nukreipiamas į televizorių užsimezga labai silpna komunikacija. Sąveika yra itin trumpalaikė, nukreipta į ekrane vaizduojamus įvykius. Bet koks bendravimo tęstinumas nuolat ardomas. Jį pakeičia pasitenkinimas programa.
Vienas pediatras šią situaciją apibūdino taip: „Visai kaip operacinės šviesa, televizija sukuria aplinką, kuri šturmuoja ir užvaldo vaiką; jis į tai gali reaguoti, tik pasitelkdamas savo „išjungiamąjį” mechanizmą. Taip jis tampa dar pasyvesnis – jis yra užsikabinęs”.
Be to, televizorius ir kompiuteriniai žaidimai atima šeimos užsiėmimams (pavyzdžiui, skaitymas ar iškylos gamtoje) skirtą laiką. Tokia šeimos veikla yra itin vertinga augančiam mažyliui, jo kalbos bei socialinių įgūdžių raidai.
Žalingi pranešimai
Nėra abejonių, teigia specialistai, kad tai, ką vaikai mato per televiziją, formuoja jų požiūrį į pasaulį. VPU Socialinės komunikacijos instituto doktorantės Dianos Rakauskaitės publikacijoje Lietuvos žurnalistų sąjungos tinklalapyje teigiama: „Televizija – pagrindinė laisvalaikio forma daugelyje šalių, neišskiriant ir Lietuvos. Nė viena kita visuomenės informavimo priemonė taip neužvaldė šiuolaikinės žmonijos kaip televizija. Ji pateikia gyvenimo būdo modelius, elgesio normas, vertybių sistemą.”
Kalifornijos universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad 57 proc. televizijos programų rodomas psichologiškai žalingas smurtas. Tyrimo metu buvo peržiūrėta 2500 valandų televizijos transliuojamų laidų.
Tyrėjai įspėja, kad dažniausiai televizoriuje rodomų smurto vaizdų moko smurto elgesio, padeda vaikui tapti nejautriu dėl smurto elgesio sukeltų žalojančių pasekmių. Be to, tokias laidas žiūrintis vaikas tampa baugštesnis – tarsi nuolat puolamas.
Smurtas ir siaubas ne vieninteliai žalingi pranešimai. Televizija taip pat perduoda pranešimus, susijusius su seksualiniu požiūriu, rasiniais arba seksualiniais stereotipais, įpročiais – alkoholio vartojimu ar rūkymu. Tokie pranešimai formuoja vaiko požiūrį į pasaulį, todėl itin svarbu, kad tėveliai komentuotų bei aiškintų tai, ką vaikas mato. Kitaip jis šiuos pranešimus gali priimti tiesiogiai ir susiformuoti iškreiptą vaizdą apie jį supančią aplinką.
Namisėdos problema
Televizija daugelį vaikų paverčia statinaitėmis, nes jie vis ilgiau sėdi ir mažiau juda, teigia amerikiečių mokslininkai. Televizija skatina vaikus valgyti greitą maistą, nes bombarduoja juos ne itin sveiko maisto vaizdais. To galima išvengti. Stenfordo universitete atliktas tyrimas parodė, kad valandų prie televizoriaus ribojimas padeda vaikui mažinti savo nutukimą.
Galbūt Lietuvoje nutukimo problema nėra tokia didelė, kaip JAV arba Japonijoje, tačiau pripažinkime – besaikis televizoriaus žiūrėjimas vaikus iš tiesų gali paversti namisėdomis. Ne veltui daugelis tėvų stengiasi vaikų veiklą nukreipti naudingesniems dalykams. „Televizoriaus žiūrėti nedraudžiu, bet stengiuosi savo vaikus užimti kitais dalykais, – pasakoja 8 metų dukters ir 12 metų sūnaus mama Rita, – dažnai visa šeima vykstame su palapinėmis visam savaitgaliui į gamtą, kone kasdien susirengiame iškylas su dviračiais. Žiemą einame pasivaikščioti”.
Specifinės rizikos
Prieš kurį laiką Japonijoje šimtai vaikų buvo paguldyti į ligoninę. Juos kamavo priepuoliai, vėmimas, akių sudirgimas, kvėpavimo sunkumai kaip tik tuo metu kai buvo rodomas animacinis serialas „Pokemonai”, teigiama BBC interneto svetainėje. Specialistų teigimu, priežastis buvo trumpa 5 sekundžių scena – ekranas buvo užpildytas ryškios raudonos spalvos sprogimo, kurį sekė šviesos blyksniai ir balti žybsniai.
Blyksinti šviesa ir intensyvios spalvos yra žinomos kaip galimas epilepsijos priepuolių dirgiklis. Pagal oficialius duomenis, vienas iš 3500 žmonių Didžiojoje Britanijoje serga šviesai jautria epilepsijos forma. Ji dažniausiai prasideda brendimo laikotarpiu (kompiuterinių žaidimų piko metu) ir dauguma atvejų iš jos neišaugama.
Norint sumažinti tokios epilepsijos formos pasireiškimą, rekomenduojama:
-vaikams sėdėti mažiausiai 60 cm atstumu nuo kompiuterio ekrano ir 3 – 5 metrų atstumu nuo televizoriaus ekrano gerai apšviestoje patalpoje;
-ekrano ryškumas turėtų būti nustatytas minimaliai;
-vaikams nederėtų leisti žaisti video žaidimų, jei jie yra pavargę.
Kokių priemonių imtis?
-Nors kartą per dieną priverskite vaiką pajudėti lauke, kad jis pasitreniruotų ir gautų vitamino D dozę. Jums tai taip pat pravers.
-Skatinkite vaiką kuo nors vaiko domėtis, pavyzdžiui, piešimu, tenisu arba muzika.
-Kalbėkitės su savo vaikais, žinokite, ką jie galvoja, kokie yra jų rūpesčiai. Jiems labai reikalingas bendravimas.
-Stenkitės žinoti, ką jūsų vaikas žiūri. Mažiukus suvaldyti kur kas lengviau. Kas kita su dičkiais – gali tekti net nustatyti gana griežtas namų taisykles.
-Žiūrėkite televizorių kartu su savo vaikais ir jei iškyla kokie nors dviprasmiški dalykai, kalbėkitės apie tai su jais. Paaiškinkite, kodėl parodyti vaizdai jums nepriimtini, paklauskite, ką jie apie tai mano, ar tai jiems atrodo teisinga ir sąžininga?
-Jūsų vaikai, be abejo, mokosi iš televizijos, tačiau daug svarbiau tai, kad jie mokosi iš savo tėvų bei kitų suaugusiųjų vaidmenų modelių. Būkite filtras – padėkite vaikui suprasti teisingą kontekstą.
Tėvelių patirtis
Mama Diana, augina 5 metų dukrą bei 8 metų broliukus dvynukus: „Stengiuosi, jog televizorių žiūrėtume kartu – visa šeima. Paprastai nedraudžiu vaikams žiūrėti konkrečių laidų, tiesiog noriu, kad jie kritiškai vertintų tai, ką mato. Pati pareiškiu savo nuomonę. Jei rodoma kokia nors beprasmė laida, taip ir sakau – tai nevertinga. Pastebiu, jog vaikai perima mano mintis bei patys pradeda atsirinkti, ką nori žiūrėti. Dažnai jų pačių komentarai atitinka mano nuomonę.”