Žemės menas. Kas tai? Ar jis gali turėti ryšį su mūsų gyvenamąja aplinka?
Vienas iš žemės meno pradininkų pasaulyje yra britas Richard‘as Long‘as, kuris, tarsi kruopštus dizaineris, kurdamas kiekvieną savo objektą laukuose ir pievose matuoja kiekvieną centimetrą, derina kryptis ir atstumus kalno ar tolumoje esančio medžio atžvilgiu. Spiralėmis, „blynais” ar tiesėmis ištrypdamas takelius arba išdėliodamas vietoje surinktais akmenimis. Milžiniškose dykynėse sustatydamas didžiulius akmenų plotus taisyklingomis geometrinėmis formomis, atkartojančiomis už keleto kilometrų esančius gamtos objektus. Jais galima grožėtis tik iš oro baliono ar lėktuvo.
Ar galime išvysti žemės meno pavyzdžių Lietuvoje?
Kadais šiuolaikinio meno skulptūrų muziejuje po atviru dangumi suinstaliuota skulptūra „Pagauk vėją” tarsi dabar iliustruojanti ir šio teksto įdėją. Tai didžiuliai 4 m aukščio metaliniai lapai, kurie papūtus vėjui, sukasi aplink savo ašį. Atidaryme dalyvavo ir pats menininkas – Johannes Gerhardus Strijdom van der Merwe (g.1961 m.). Autorius save įvardina žemės menininku ir apie savo kūrybą kalba: „Žemės menas apima savyje viską – vėją, paukščius, kvapą, prisilietimą. Mano darbas neegzistuoja tol, kol aš viso to neatrandu. Gamtoje galimybės beribės, ir man smagu dirbti su medžiagomis, kurių atrodė neįmanoma panaudoti”.
Europos parke 2003 metais taip pat buvo pristatytas naujas lietuvio Gintaro Karoso landšafto kūrinys „Vieta”. Menininkas iš aštuonių metrų aukščio metalo konstrukcijų, kelių dešimčių riedulių ir vandens tvenkinio suformavo didžiulį meninį landšaftą.
Taip pat 2003 metais Akihiko Kuwayama išvyniojo savo ilgą žaismingą metalinių tarpusavyje sukabintų ažūrinių konstrukcijų „Gyvatę”.
Europos centre 2004-ųjų pavasarį lankytojai galėjo stebėtis lauko gėlių žiedais nusėtu kalneliu. Žemės kūrinio, kurio pavadinimas „Požemio balsai”, sumanytoja – menininkė Patricia Goodrich. Autorė viešėjo Europos parke 2003 metais, tuomet ji pati su grupe pagalbininkų sėjo lauko gėles, sodino tulpes ir narcizus. Šios gėlės žymi vietas, kur Patricia Goodrich užkasė 270 metrų audio juostos su įrašytais 44 menininkų iš viso pasaulio balsais, mintimis apie kūrybos procesą bei menininko gyvenimo būdą. Nors originalią juostą menininkė „palaidojo” žemėje, šio audio įrašo kopijų lankytojai gali klausytis vaikščiodami po parką su audio grotuvu bei ausinėmis.
Menininkai kalba apie tai, kad menas mus jungia, vienija su gamta, apie tai, kad meno kūrinys skleidžia energiją, kuri siekia daug platesnes erdves nei pats kūrinys. Patricia Goodrich tikisi, kad gėlės išgirdę „požemio balsus” išskleis savo žiedus, o visus skaitančius ir besiklausančius menininkų minčių kviečia pagalvoti apie tai, kad menininkai ir visi kuriantys žmonės praturtina mūsų gyvenimus ir tirpdo bet kokias sienas.
Visa tai tik viename „taške” – Europos parke šalia Vilniaus. Žinoma, nemažai ir ne prastesnių žemės meno pavyzdžių galima būtų išvysti ir kitose Lietuvos vietose.
Ši meno šaka, pradėjusi plisti 20a. šeštojo dešimtmečio pabaigoje, iki šiol dar neprarado gyvybingumo. Atvirkščiai – šios srities menininkai atranda vis naujų būdų kurti gamtoje ir iš gamtos. Tačiau kas čia bendro su aplinkos dizainu.
Nors yra ir visiškai nedidelių formatų žemės meno pavyzdžių, visa tai iš pirmo žvilgsnio atrodo nepritaikoma ir negalėtų būti gimininga taikomajam menui – pavyzdžiui architektūrai; juolab, kad žemės meno kūriniai vienalaikiai.
Tačiau kodėl gi ne? Juk kai mes apželdiname savo kiemą žolėmis ir gėlėmis – tai taip pat vienalaikis grožis. O jei dėliojame akmenų juostas ar piname originalias mini tvoreles aplink kaktusais ornamentuotą veją – juk visa tai iš žemės ir ant žemės. Jeigu mūsų kiemo apželdinimas turėtų idėją, jei svečiui kažką pasakotų, tarsi taisyklingo trikampio Viliaus Orvydo žemės sklypas? Galbūt ir tai galima būtų priskirti prie žemės meno? Jei Lietuvoje aplinkos dizainas yra neišvystytas, tai žemės menininkų, arba menininkų, kaskart sukuriančių žemės meno kūrinį tikrai nemažai. Pasamdytas žemės meno kūrėjas, savo namo kieme juk taip pat galėtų kiekvieną sezoną kurti ir atnaujinti kūrinius, šitaip sukurdamas gražų ciklą. Vėliau jų nuotraukomis galėtų puikuotis namų interjeras. Taip pat apželdintas namo stogas – sena Skandinavijos tautų idėja, kuri šiandien pradeda plisti ir Lietuvoje, gražiai sukomponuota su žolynų ir augalėlių veja aplink namą tikrai sukurtų gerą dvasinę atmosferą poilsiui, kurio labiausiai norime savo namuose.