Po to, kai policija sustiprino patruliavimą miesto centre, benamiai ir panašaus plauko asmenys pasitraukė į atokesnes miesto vietas.
Savotišką būstinę jie įsirengė netoli Klaipėdos pirminės sveikatos priežiūros centro (buvusios 3-iosios poliklinikos), tačiau „pailsėti” arba net susileisti dozę narkotikų užsuka ir į centro patalpas.
Neapsikentę nemalonios kaimynystės medikai su „bomžais” bandė kovoti savo jėgomis: iš fojė išnešė suolus, pradėjo rakinti tualetus, kviesti policiją, o žiemą buvo priversti samdyti apsaugos darbuotoją, kad šis baidytų gėdos jausmą praradusius benamius.
Priemonės padėjo trumpam – atšilus orui benamiai nebelenda į koridorius, bet dabar medikai ir pacientai kasdien privesti jų gyvenimo ypatumais grožėtis per langus. Asocialų gyvenimo būdą pamėgę asmenys išsikraustė gyventi čia pat – į vidinį kiemą.
Dingsta daiktai
Centro darbuotojai įprato rakinti ne tik kabinetų, bet ir tualetų duris. Per pastaruosius metus čia dažnai dingsta asmeniniai daiktai iš rankinių, o koridoriuose medikai nuolat aptinka panaudotų švirkštų.
„Už rankos nenutvėrėm nė vieno, todėl sakyti, kad čia tų įtartinų vyrukų darbas – nesiryžtu. Tačiau paneigti, jog jie – ne ilgapirščiai, taip pat niekas negali”, – svarstė vyr. gydytojo pavaduotoja terapijai Angelė Razgienė.
Kiekvieną mielą dieną einančius į darbą medikus pasitinka tas pats vaizdelis – prie centrinio įėjimo į polikliniką sėdi maišais ir krepšiais apsiginklavę įtartinos išvaizdos vyrai, kurie čia pat peržiūri iš aplinkinių konteinerių iškrapštytą turtą.
„Dvokas riečia nosį, galiu net užsimerkusi pasakyti, kurioje vietoje jie sėdi. Net kabinete esu priversta juos matyti – vidiniame kieme nuolat aptupia laiptus. Ir slankioja šie žmonės būriais – gąsdina pacientus, nes būna atvejų, kai susimuša arba kimba prie praeivių. Viską jie čia atlieka – rūko, balose skalbia kažkokius skudurėlius, būna, kad ir užmiega ant suoliukų, arba dergia žolynus”, – pasakojo A. Razgienė.
Švietė rentgenu
Medikai net nebesuskaičiuoja, kiek benamių kasdien suka ratus aplink įstaigą. Kartą vienu metu jų prisirinko daugiau nei dešimt.
Nei gražūs žodžiai, nei grasinimai ar net policijos pareigūnai šių piliečių negąsdina. Išvežti ar išprašyti lauk, po kurio laiko vėl grįžta.
Bandydami apsaugoti centro pacientus nuo galimų ligų, medikai surengė akciją, kurios metu savo nemalonius kaimynus kvietė nemokamai pasitikrinti ar šie neserga tuberkulioze. Pasak A. Razgienės, prie rentgeno kabineto jų susirinkdavo dešimtys, nemokamai buvo patikrinta apie 30. Didžiausiam medikų nustebimui, nė vieno šios pavojingos ligos atvejo nebuvo nustatyta.
Registratūros darbuotojos pasakoja, kad tenka stebėti itin nemalonias benamių „metamorfozes” – šie įslenka į centrinį fojė, kuičiasi maišuose ir lyg kažko apsiuostę krenta tiesiai žmonėms po kojomis. Tuomet moterys kviečia policiją, kuri laikinai pašalina problemą.
„Čia mūsų kiemas!”
Tuo, kad buvusi 3-ioji poliklinika lyg magnetas traukia neaiškaus plauko piliečius, įsitikino ir „Vakarų ekspreso” žurnalistai.
Ketvirtadienio popietę benamiai čia migravo iš visų pusių. Pamatę dienraščio automobilį du vyrai nepuolė slapstytis ir net neprašydami užmokesčio sutiko pasišnekėti.
Medikai skundžiasi, kad gąsdinate pacientus. Ar teisybė, kad čia kasdien būriuojatės?
Jo, čia mūsų teritorija, va – kiemas netoli. Vyrai nieko niekam nedaro, nu gal „čerkelę” kokią įsipila, tai patriukšmauja. Mes parūkom ir traukiam į darbus, viską tyliai darom, tai ko mus vaikyt? Iš žmonių pinigų neprašom, tik, kad labai patogi vieta – visi čia susitinkam, pasišnekam.
Turit darbus?
Aha. Matot maišus? Dar, jei kas pasiūlo, ką nors tvarkom arba padažom.
Tai ko nepadedat medikams, nepašluojat aplinkos?
Jie gi kiemsargį turi.
Girdėjau koridoriuose narkotikus leidžiatės ir švirkštus mėtot?
Nesąmonė, čia ne iš mūsų „chebros” taip daro. Mūsų vyrai net nuorūkas susirenka, nes sargai pyksta.
O kodėl į patį miestą neinat, arba į nakvynės namus?
Centre – savi įstatymai, ten kita gauja dirba, o permiegot turim kur. Galvojat, kad nakvynės namuose gerai? Ten, kas miega – utelėmis apeina, o už dyką maisto tai nevalgysim – neskanus, mes geresnį susirandam.
Patarė intensyviau kovoti
Klaipėdos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotoja Janina Tulabienė apie medikų bėdas sakė girdinti pirmą kartą.
Jeigu įstaigos administracija pagalbos kreiptųsi į šį skyrių – kažin ar valdininkai surengtų reidą.
„Vaikyti benamius iš patalpų – ne mūsų kompetencija. Jeigu šie piliečiai pažeidinėja viešąją tvarką – tegul kviečia pareigūnus. Ką mes galime padaryti? Nakvynės namuose vietų yra – tegul eina. Darbo birža taip pat turi pasiūlyti, ką jiems veikti – betgi nenori tokie žmonės dirbti. Jeigu jie apgulę centro patalpas, kodėl administracija leidžia ten būti? Matyt, per mažai vaiko. Kodėl prie privačių įstaigų nesibūriuoja įtartini asmenys? Todėl, kad savo teritoriją privatininkai saugo. Galiu patarti tik daugiau įdėti jėgų ir dar labiau kovoti”, – sakė J. Tulabienė.
Anot jos, Socialinės paramos skyriaus pajėgos per menkos, kad jas būtų galima skirti tokiai problemai spręsti. Net nakvynės namuose benamius tenka prievarta varyti į dušą. Šie asmenys nenori gyventi padoriai, o priversti jų negalinti nei policija, nei kokia kita valdžia.
Smarvė ir utėlės – ne nusikaltimas
Nors J. Tulabienė tvirtino, kad policijos pareigūnai turėtų bausti medikų ir pacientų ramybę drumsčiančius benamius viešaisiais darbais, pasirodo tai – neįmanoma. Viešuosius darbus skiria tik teismas.
Klaipėdos VPK atstovo spaudai Albino Strumylos žodžiais, pareigūnai privalo reaguoti į kiekvieną iškvietimą, net ir tuomet, kai žmonės į juos kreipiasi dėl viešoje vietoje tyliai gulinčio „bomžo”.
„Smirdėti įstatymai nedraudžia, turėti utėlių – taip pat, vadinasi, bausti negalime. Iškvietimų dėl benamių – daugybė. Paprastai, policininkai tik išprašo tokius asmenis lauk, o jeigu jie guli be sąmonės prisigėrę, tai be medikų pagalbos mes negalime imtis jokių priemonių. Padauginusius veikėjus pirma reikia išblaivinti, vėliau juos paleidžiam į gatvę”, – dėstė A. Strumyla.
Reprezentacinėse vietose – nė kvapo
Gelbėdama miesto įvaizdį šalies sostinės VIlniaus valdžia su savo „bomžais” pradėjo dirbti prieš 4 metus. Vilniaus savivaldybės Socialinės paramos skyrius pasirūpino, kad iš miesto biudžeto būtų mokama alga socialiniam darbuotojui, kuris kasdien važinėja po sostinę ir bendrauja su elgetaujančiais benamiais. Miestas apmoka ir kuro išlaidas, o automobilį geram tikslui padovanojo viena firma.
Per keletą metų, tikina sostinės Socialinės paramos skyriaus darbuotojai, tikslą pavyko pasiekti – reprezentacinėse Vilniaus vietose benamiai su ištiestais delnais ir pilnais maišais nebestovi.
„Jiems dalijame nemokamo maisto talonus ir kasdien kantriai aiškiname, kur galima rasti nakvynės namus, o kur – nusiprausti ir pavalgyti. Be to, nuolat rengiame arbatos ir sumuštinių popietes, paskaičiavome, kad tokiu būdu pamaitiname apie 800 žmonių”, – pasakojo Socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotoja Rasa Laiconienė.
Vilniečiai neprivertė visų šių piliečių sugrįžti į normalų gyvenimą, tačiau apsaugojo turistus nuo įkyrių pinigų kaulytojų senamiestyje, aiškino valdininkė.
Klaipėdos Socialinės paramos skyrius nėra parengęs jokios programos, kurios dėka būtų bandoma dirbti su suaugusiais benamiais. J. Tulabienės žodžiais, – „tokie projektai sklando tik mintyse”. Esą nepribrendo reikalas tų minčių realizuoti.
Vaida Zubrauskaitė