Sovietmečiu galiojusi tvarka, kai kiekvienam medicinos aparatui buvo skiriama po specialistą, atsigręžė prieš Lietuvos medikus.
Neseniai įsigaliojo pagal Europos Sąjungos teisines normas pataisytas Gydytojo medicinos praktikos įstatymas, kuriuo panaikintos medikų tyrėjų specialybės.
Šios permainos palietė beveik aštuonis šimtus specialistų, atliekančių tyrimus ultragarsu bei endoskopu.
Taip pat neliko dar apie 20 siauros specializacijos medicinos praktikos rūšių – imunologijos, citologijos ir rentgenodiagnostikos, homeopatijos, klinikinės fiziologijos, psichoterapijos.
Medikai šioms naujovėms nebuvo pasirengę.
Todėl prisiminę laikus, kai gavę sertifikatą galėjo būti ramūs dėl savo ateities, jie ėmė prašyti valdžios suteikti privilegijų, kurių naujasis įstatymas nenumato.
Šitas įstatymas leidžia verstis praktika tiktai tiems medikams, kurie turi licencijas, o ne sertifikatus.
Juos šalyje turi 1900 medikų. Dokumentai, įrodantys medikų tyrėjų, pavyzdžiui, echoskopuotojo ar endoskopuotojo kvalifikaciją, galioja iki kitų metų pabaigos.
Kompensuos tik dalį studijų
Sveikatos apsaugos ministerija anuliuodama sertifikatus taikys tam tikras išimtis. Kartą jau suteiktas sertifikatas bus įskaitytas kaip įvadinis kursas. Todėl medikams nereikės papildomai kartoti dalies studijų.
Bet norintiems įgyti kitą kvalifikaciją, reikės atnaujinti žinias, todėl teks papildomai mokytis.
„Suteikėme siaurų specializacijų gydytojams didesnę laisvę dirbti, bet daugelis nerodo jokios iniciatyvos papildomai mokytis, nes tikisi, kad jiems bus pasiūlyti nemokami kursai”, – pasakojo Sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros išteklių valdymo skyriaus vedėjas Jonas Bartlingas.
Sveikatos apsaugos ministerija ketina kompensuoti gydytojų tobulinimosi išlaidas, tačiau iš 200 būtinų šių kursų valandų apmokės ne daugiau kaip 90.
Todėl menkus atlyginimus gaunančius medikus tikriausiai užgrius dar viena našta.
Nerimauja dėl būsimo darbo
Šalyje kasmet atliekama apie 3 mln. ligoniams gyvybiškai svarbių ultragarso diagnostikos ir 250 tūkst. endoskopinių tyrimų.
Gydytojai baiminasi, kad panaikinus galiojančius sertifikatus dalis jų liks be darbo arba privalės įsigyti naujas licencijas.
„Atsidūrėme aklavietėje. Daugelis gydytojų daugybę metų tobulino savo žinias, o dabar neturi teisės dirbti pagal įgytą specialybę, nes ji jau panaikinta”, – kalbėjo Lietuvos endoskopuotojų draugijos pirmininkas Aurelijus Grigaliūnas.
Manoma, nauja tvarka nemažai daliai gydytojų atims galimybę verstis medicinos praktika. Todėl jauni specialistai ieškos laimės svetur.
Gali nukentėti pacientai
Baimė likti be darbo kamuoja ir ultragarso diagnostikos specialistus.
Lietuvos ultragarsinės diagnostikos asociacijos duomenimis, daugiau kaip 580 echoskopuotojų neturi radiologo licencijos, todėl jiems bus sunku persikvalifikuoti.
Iš 444 radiologijos specialistų tik penktadalis turi sertifikatą, suteikiantį teisę atlikti diagnostinius tyrimus ultragarsu.
„Panaikinus echoskopuotojų specialybę, gali suprastėti šių tyrimų kokybė ir nukentėti pacientai, kuriems bus taikomas netinkamas gydymas”, – kalbėjo šios asociacijos sekretorius Albertas Ulys.
Pediatrai išmoko prisitaikyti
Keisti kvalifikaciją mūsų šalies medikams nėra naujiena. Tai, kad sugeba prisitaikyti prie ES reikalavimų, jau įrodė keli tūkstančiai pediatrų, išklausę ne vieną paskaitų kursą ir tapę šeimos praktikos gydytojais.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovo J.Bartlingo teigimu, medikai tikrai neliks be darbo: „Specialistai, kurie turi tik echoskopuotojo sertifikatą, automatiškai gaus medicinos gydytojo praktikos licenciją. Echoskopuotojais galės dirbti tiek, kiek norės – kad ir visą gyvenimą”.
Pasak jo, konfliktas kilo tik dėl to, kad buvęs sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas patvirtino naują profesinių kvalifikacijų sąrašą, o licenciją verstis medicinos praktika numatyta išduoti tik baigusiems rezidentūrą.
Ligoninėje – spindulių dozė
Galimybė tobulėti padėtų medikams išvengti daugelio diagnostikos klaidų, už kurias iki šiol niekas neatsako.
„Jau dabar, kai atvyksta pacientas iš rajoninės ligoninės, mums tenka pakartoti beveik visus tyrimus”, – pasakojo Vilniaus universiteto Santariškių klinikų radiologijos centro direktorius Algirdas Tamošiūnas.
Ultragarso ir magnetinio rezonanso poveikis nėra kenksmingas pacientui, todėl ligoninė patiria tik finansinį nuostolį.
Tačiau kartojant kompiuterinės tomografijos tyrimą, paciento sveikata gali dar labiau pablogėti. Ši medicininė įranga – pats didžiausias jonizuojančios radiacijos šaltinis gydymo įstaigose.
„Dažnai pasitaiko atvejų, kai dėl tokio tyrimo paciento organizmas gauna tokią pavojingų spindulių dozę, kuri prilygsta apšvitai, vienu metu atliekant maždaug 500 paprastų rentgeno nuotraukų”, – sakė A.Tamošiūnas.
Už mokslą teks brangiai mokėti
Vienose ES šalyse tyrimus ultragarsu ir endoskopu turi teisę atlikti radiologai, o kitose – jau turintys licenciją chirurgai, urologai, akušeriai-ginekologai, kurie papildomai dar mokosi Karališkajame radiologijos koledže.
Mūsų šalyje tokios mokymo institucijos nėra.
Todėl, Lietuvos ultragarso diagnostikos asociacijos prezidento Narimanto Balčiūno teigimu, nėra gerai, kai gaunantiems urologo diplomą jauniems gydytojams automatiškai suteikiama teisė atlikti sudėtingus ultragarso tyrimus.
Jungtinėse Amerikos Valstijose galioja dar kitokia tvarka – radiologais dirbantys specialistai tėra medikų asistentai. Šie ligonius tiriantys specialistai net nelaikomi gydytojais.
Lietuvoje radiologus pagal ketverių metų rezidentūros programą rengia Vilniaus ir Kauno medicinos universitetai.
Tačiau šie mokslai nėra populiarūs, nors radiologų šalies ligoninėse trūksta. Šiemet radiologijos rezidentūrą šalyje baigia tik 12 specialistų.
Tačiau jau turintys sertifikatus ir norintys įgyti šią kvalifikaciją medikai už mokslus turės mokėti patys. Vieneri rezidentūros studijų metai kainuoja apie 10 tūkst. litų, o universitetiniai kursai – nuo 600 iki 800 litų.
Vokietis pasidalijo patirtimi
Neseniai Lietuvoje viešėjęs vienas garsiausių Vokietijos ultragarso diagnostikos specialistų Joachimas Reussas iš Bebingeno universitetinės klinikos pabrėžė, kad jo šalyje radiologai gauna gerą atlyginimą.
Vokietijos ligonių kasos kas dvejus metus vertina ir ultragarso tyrimų kokybę. Kad neprarastų įgūdžių, kiekvienas specialistas turi kasmet atlikti ne mažiau kaip 300 tyrimų. Nustačius, kad jis prastos kokybės, gydymo įstaiga patiria finansinių nuostolių. Jai skiriama bauda.
Jeigu klaidos kartojasi, medikui siūloma papildomai pasitobulinti. Tik grįžęs iš šių kursų jis turi teisę vėl dirbti ultragarso diagnostikos kabinete.
Danutė Jonušienė