Iš Prancūzijos vyriausybės pareigūnų lūpų skamba vienareikšmiški pareiškimai: prezidentas Žakas Širakas (Jacques Chirac) jaučiasi gerai, nors jis nuo penktadienio guli ligoninėje. Panašus pareiškimas nuskambėjo ir trečiadienį – vyriausybės atstovas spaudai informavo, kad šalies vadovas yra „labai geros būklės” ir paliks ligoninę per kelias artimiausias dienas.
Vis dėlto tikroji 72 metų prezidento ligos priežastis lieka neaiški. Ž. Širakas į Paryžiaus karo ligoninę paguldytas dėl regos problemų, kurias gydytojai apibūdino kaip „kraujagyslių sutrikimus”.
„Kuriamas įvaizdis, kad į ligoninę paguldytas sveikas prezidentas”, – skundžiasi dienraštis „Le Parisien”. Tuo tarpu laikraštis „Le Monde” prakalbo netgi apie „slaptumo kultą”, kuris niekuo „nesiskiria nuo to, kokį sovietmečiu naudojo Kremlius”.
Oficialūs pareigūnai išplatino nemažai optimistinių pareiškimų apie Ž. Širako veiklą jam gulint gydymo įstaigoje. Juose teigiama, kad prezidentas 45 minutes telefonu bendravo su Vokietijos kancleriu Gerhardu Šrioderiu (Gerhard Schroeder), be to, kaip teigiama, Ž. Širakas nuolat stebi pasaulio įvykius.
Prancūzijoje būta ne vieno atvejo, kai visuomenei nebūdavo atskleidžiama tikroji šalies vadovų sveikatos būklė. Buvo teigiama, kad buvęs prezidentas Žoržas Pompidu (Georges Pompidou) prieš staigią mirtį 1974 m. sirgo gripu. Tik po jo mirties buvo atskleista, kad jis kentėjo nuo kraujo vėžio.
Slaptumo politika ypač suvešėjo Fransua Miterano (Francois Mitterrand) laikais. Daugelį metų Prancūzijos visuomenė nežinojo, kad jis serga prostatos vėžiu. „Ataskaitos apie jo sveikatą buvo valstybinis melas”, – rašo „Le Monde”.
Tačiau šiais laikais vis daugiau politikų – tiek valdžios, tiek opozicijos atstovų – ragina atsisakyti slaptumo. Vienas aktyviausių reformų šalininkų – buvęs Prancūzijos prezidentas Valeri Žiskaras Destenas (Valery Giscard d’Estaing).
2005-09-07 17:55