Kazokiškių sąvartynui alternatyvos nėra, mano ekspertai

Specialistai neigiamai vertina sąvartyno statybas Kazokiškėse, tačiau šiuo metu nemato kitos atliekų tvarkymo alternatyvos. Tai paaiškėjo po trečiadienį parlamentarės Dangutės Mikutienės Seime organizuotos diskusijos apie Vilniaus apskrities atliekų tvarkymą.

Pasak Kazokiškių bendruomenės atstovės advokatės Ramunės Dulevičienės, Lietuva, įrengdama sąvartyną Kazokiškėse, pažeidžia teisės aktus ir Europos Sąjungos (ES) normas. Jos teigimu, sąvartyno taršos poveikio aplinkai vertinimas atliktas netinkamai, neatsižvelgta į paminklosaugos ir sveikatos apsaugos komisijų nuomones.

„Poveikio aplinkai vertinimas nėra atliktas tinkamai, paminklosaugos komisija rado pažeidimų, sveikatos apsaugos komisija, tyrusi ataskaitas, susijusias su sąvartyno įrengimu ir poveikiu žmonių sveikatai, taip pat rado pažeidimų. Todėl kreipėmės į Europos Komisiją su skundu”, – diskusijų metu sakė R. Dulevičienė.

Pasak jos, atliekų šalinimas turi būti atliekamas pažangiausiu būdu, o „sąvartynai gali egzistuoti tik išimtinais atvejais”.

Diskusijoje dalyvavusio Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos projektų vadovo Dariaus Prialgausko tvirtinimu, alternatyva sąvartynui Kazokiškėse galėtų būti eksperimentinės gamyklos Elektrėnuose statyba.

Pasak jo, tokia gamykla galėtų perdirbti apie 220 tūkst. tonų atliekų per metus, o iš perdirbimo metu atsiradusios šilumos gaminti elektrą. Elektra, anot D. Prialgausko, būtų tiekiama į bendrus tinklus, o dalis šilumos – į šalia esančias įmones. Be to, prie gamyklos, anot jo, būtų įrengtas rezervinis sąvartynas, jei perdirbimo įmonėje įvyktų avarija.

Tokia gamykla, pasak D. Prialgausko, „terštų mažiau nei bet kurios Vilniaus katilinės kaminas”.

Gamyklos statyba, anot jo, kainuotų apie 200 mln. litų, tačiau būtų vykdoma ne valstybės, o privačiomis lėšomis ir atsipirktų per 10-15 metų. Jei būtų suteiktas leidimas, gamyklos statyba prasidėtų jau 2006 metų pavasarį, o 2007 vasarą pradėtų veikti pirma atliekų deginimo linija.

Vėliau, D. Prialgausko manymu, panašias gamyklas būtų galima įrengti ties Kaunu ir Klaipėda – visos jos, eksperto skaičiavimais, pajėgtų perdirbti apie du trečdalius visų šalies atliekų.

Tačiau į diskusijas susirinkę savivaldybės, apskrities ir įvairių įmonių ekspertai kalbas apie eksperimentinę gamyklą vadino vaikiškomis.

Pasak jų, pagal kitų šalių patirtį, atliekų deginimo gamyklos kainuoja apie 2-5 mlrd. dolerių (5,53-13,8 mlrd. litų), atliekų perdirbimas, kai iš Vilniaus jas tektų vežti į Elektrėnus, papildomai kainuotų apie 50-60 mln. litų. Tuo tarpu „lengvas dūmelis” iš gamyklos sudarytų apie 100 mln. tonų teršalų per metus.

Be to, pasak specialistų, net ir tokia gamykla paliktų apie 15-30 proc. netoksinių atliekų ir apie 1,5 proc. toksinių atliekų. Nors Kazokiškių sąvartyno įrengimas kainuos apie 35 mln. ir jis veiktų apie 20 metų, tačiau „sąvartyną įrengti būtina, nes po kelerių metų Kariotiškėse gresia ekologinė katastrofa”.

Nuo Kazokiškių sąvartyno iki artimiausio gyvenamojo namo – 500 metrų, netoliese teka dvi upės. Sąvartyno sklypas yra Neries, Žeimenos, Šventosios ir Dauguvos tarpupyje, vienoje iš pagrindinių Baltijos baseino maitinimo sričių.

Tačiau pasirinktai vietai jau pritarė Elektrėnų savivaldybė, Aplinkos ministerija. Projektui neprieštaravo ir Kultūros ministerija.
2005-09-07 16:12

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.