Keturios kandidatūros
Lietuvoje kone paslapčiomis ieškoma moters – superlietuvės.
Toks sumanymas subrendo Europos Sąjungos atstovų kabinetuose. Kiekviena Europos sąjungos šalis pristatys savo atstovę ir taip reprezentuos valstybę.
Išrinktoji moteris taps tarsi reklaminiu valstybės veidu, o jos plakatas kabės Briuselyje.
Kas ta garsiąja moterimi taps Lietuvoje?
Uždaruose Užsienio reikalų ministerijos bei Lietuvos instituto pasitarimuose kažkodėl imta ir nuspręsta, kad ją reiktų rinkti iš keturių jų pasiūlytų kandidatūrų.
Tai – dainininkės Veronika Povilonienė ir Violeta Urmana, Rusijos aktore prisistatanti Ingeborga Dapkūnaitė arba balerina Eglė Špokaitė.
Komisijos manymu, šios moterys yra žinomiausios ir labiausiai nusipelniusios pristatyti Lietuvą Europai.
Konkursas – baisi paslaptis
Tačiau nei Lietuvos instituto, nei Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovai komentuoti šios temos nesiryžo. Greičiausiai neturi ką pasakyti.
„Buvo toks svarstymas, tačiau teisė išrinkti tą moterį palikta Lietuvos institutui. Aš net nežinau, gal jau ir sprendimas yra. Apie kandidatūras taip pat nenorėčiau nieko kalbėti – reikėtų klausti instituto”, – „Ekstra žinioms” sakė URM atstovė Violeta Gaižauskaitė.
Tačiau Lietuvos instituto atstovai tikino taip pat nieko negalintys pasakyti.
Buvo paaiškinta tik tiek, kad tai turi būti pasaulyje ir Lietuvoje žinoma moteris. Tarkim, neva prancūzai išsirinko kosmonautę, kitos šalys siūlė menininkes, kitų sričių žinomas moteris.
Niekas nieko nežino
Apie šį projektą ne kažin ką težino ir valdžios atstovai.
Konservatorius Andrius Kubilius tik iš „Ekstra žinių” sužinojo, kad vyksta slapti superlietuvės rinkimai.
„Aš net nežinau, kas ta moterimi galėtų būti. Reikėtų pagalvoti”, – sakė opozicijos lyderis.
Tačiau, anot politiko, tokią moterį turėtų išrinkti ne kažkokios uždaros komisijos. Savo nuomonę turėtų išsakyti ir visuomenė.
Reikėjo pranešti per suvažiavimą
Bet kuriuo atveju reikėjo platesnės diskusijos”, – „Ekstra žinioms” sakė Seimo narė liberalcentristė Dalia Teišerskytė.
Anot parlamentarės, sumanymas rinkti žinomą moterį galėjo būti pristatytas ir neseniai vykusio Moterų suvažiavimo metu.
„Juk suvažiavime dalyvavo daug moterų. Buvo galima apie tai bent jau padiskutuoti, iškelti kandidatūras”, – tikino D.Teišerskytė.
Politikės manymu, keturios žymiausiomis įvardytos moterys tikrai nėra pats geriausias pasirinkimas.
Mat ir V.Urmana, ir I.Dapkūnaitė dirba už Lietuvos ribų ir yra ne Lietuvos lietuvės, o pasaulio lietuvės.
Grožis – būtinas
Viešųjų ryšių specialistė Dalia Kutraitė tikina, kad diskusija dėl šalį reprezentuosiančios moters rinkimo būtų ne tik naudinga, bet ir įdomi.
„Visų pirma, tai turėtų būti moteris, kuri savo veikla siejama su Lietuva, su Lietuvos įvaizdžiu. Kita vertus, ji neturėtų būti tik „moteris iš praeities” – kažką nuveikusi ir šiuo metu jau aktyvios veiklos nevykdanti.
Ji – kartu ir ateities įvaizdis, pokyčių, kurių mes tikimės iš narystės Eurpos Sąjungoje. Ir trečia. Jau seniai po pasaulį sklinda gandas, kad lietuvės – gražios. Todėl manau, kad ta moteris turėtų būti ir graži”, – sakė D.Kutraitė.
Jos manymu, nei I.Dapkūnaitė, nei V.Urmana netinka – mat daugelis jų gerbėjų net nežino, kad jos yra iš Lietuvos, jų veikla jau seniai peržengė Lietuvos ribas.
„Man labiausiai tinkama atrodo V.Povilonienė, tačiau ji neturi mano minėto trečiojo kriterijaus, kuris yra kone būtinas”, – sakė D.Kutraitė.
Anot jos, didžiausias minusas dėl E.Špokaitės yra tai, kad baletas toli gražu nėra Lietuvos simbolis, šalies stiprioji pusė.
„Reikia galvoti, rinkti kandidatūras, diskutuoti. Išrinkti moterį, kuri pasaulyje pristatytų Lietuvą, nėra taip lengva ir paprasta”, – sakė D.Kutraitė.
„Ekstra žinios”